Kauno savivaldybė šiuo metu ypatingai padeda „Žalgiriui“, tačiau ji neturi nei vienos akcijos. Vieni politikai pasiūlė įsigyti klubą ir prisiimti skolas, bet taryba tam nepritarė. Tačiau ištiesė dar vieną gelbėjimo ratą – „Žalgirio“ arena atleista nuo žemės nuomos mokesčio.
Ketvirtadienį vykusiame tarybos posėdyje socialdemokratų frakcija pasiūlė miesto savivaldybei įsigyti Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą. Politikai motyvavo tuo, jog dabar savivaldybė ir jos įmonės skiria klubui paramą, tačiau negauna jokių ataskaitų, kur išleidžiami pinigai.
„Žalgiris“ yra privatus klubas, kurio finansinė padėtis, nepaisant savivaldybės investicijų, nuolat blogėja. Tikra klubo finansinė situacija yra neaiški, o auditas neatliekamas. Savivaldybė yra didžiausia klubo rėmėja. Siūlome įsigyti „Žalgirį“ su visomis jo skolomis ir įsipareigojimais“, – teigiama socialdemokratų pareiškime.
Visgi politikai tokiam siūlymui nepritarė ir „Žalgiris“ liko privačiose rankose. Kauno meras Andrius Kupčinskas pridūrė: „Jei pasiimtumėme komandą, reikėtų ir tiltus, ir paštą pasiimti“.
Dovanojo žemę
Šiuo metu „Žalgirio“ areną ir krepšinio klubą valdo tie patys žmonės. Pasak Pauliaus Motiejūno, buvo sumažintas darbuotojų skaičius. Seniau vien arenoje dirbo 39 darbuotojai, o šiuo metu arenoje ir klube dirba 32 asmenys. Taip siekiama sumažinti išlaidas, o kartu ir eilę metų besidriekiančias skolas.
Įvertinus klubo finansinę padėtį buvo pritarta, jog 20 metų „Žalgiris“ mokės simbolinį vieno lito žemės mokestį per metus. Nuo arenos atidarymo susikaupė apie pusės milijono litų skola savivaldybei už žemės nuomą, tačiau valdininkai pabrėžia, jog skola nėra nubraukiama, tik pagelbėjama dabartinėje klubo situacijoje.
Tuo tarpu „Žalgirio“ klubo vadovas Paulius Motiejūnas dėkojo savivaldybės įmonėms už paramą, kuri siekė 2,35 mln. litų.
„Šiuo metu bendra skola klubo žaidėjams yra 20 mln. litų. Stengiamės kiek galime ir ieškome įvairių rėmėjų. Tikimės, jog per ateinančius 4 metus klubas sugebės atiduoti visas skolas“, – kalbėjo vadovas.
