Šiąnakt ragina nemiegoti ir pakelti akis į dangų: laukia įspūdingas vaizdas

Lietuvos Etnokosmologijos Muziejaus vadovas Linas Šmigelskas pasakoja, kaip geriausia pasiruošti krentančių žvaigždžių stebėjimui ir ramina, jei aktyviausio Perseidų lietaus naktį nepavyks išvysti įspūdingo reginio, tam bus ir daugiau progų.

„Paprastai rugpjūčio 12–13 d. būna Perseido pikas ir matosi daugiausia „krentančių žvaigždžių“. Žinoma, tik stebėjimui reikėtų pasirinkti vietą kažkur užmiestyje, toliau nuo šviesos šaltinių – nuo kelio, gyvenvietės. Pageidautina aukštesnėje ir atviresnėje vietoje. Tuomet reikia žiūrėti Persėjo žvaigždyno kryptimi“, – aiškino pašnekovas, pridėdamas, kad reikėtų nutolti bent 20 km pavažiuoti nuo didmiesčio.

Pasak jo, kol kas ir šios nakties oro prognozės yra palankios – neturėtų būti labai debesuota: „Šią naktį turėtų būti pakankamai giedra ir tuomet galima pabandyti paskaičiuoti žvaigždes. Nors matau, kad apie 3-4 val. ryto pagal kai kurias prognozes debesuotumo situacija pablogės“.

Intensyvesnis srautas turėtų būti matomas po vidurnakčio.

Pasiteiravus, koks intensyvumas numatomas, nes užsienio spaudoje skelbiama, kad jis gali siekti ir 100 „krentančių žvaigždžių per minutę, L. Šmigelskas sakė, kad intensyvumą galima prognozuoti tik teoriškai.

„Srautai atsiranda nuo to, kai kometos priartėja prie saulės, pradeda irti, ir palieka didelį šleifą dulkelių. Kai mūsų planeta, skriedama aplink Saulę, įskrenda į kometos kelią, tuomet tos dulkelės įlekia į mūsų atmosferą ir užsidega. Tada mes matome daug „krentančių žvaigždžių“. Tai teoriškai galima prognozuoti, kad 100 ar 200 bus, bet tai daugiau teorinis prognozavimas“, – pasakojo pašnekovas.

L. Šmigelskas pabrėžė, kad didžiausią įtaką, kiek galima pamatyti „krentančių žvaigždžių“ turi dangaus tamsumas: „Šiuo metu mėnulis dyla, bet jis dar pakankamai nemažas, kas gali šiek tiek trukdyti silpniausius meteorus pamatyti“.

Muziejaus vadovas siūlo naktį akis kreipti daugiau Šiaurės Rytų kryptimi, iš kur ir krenta Perseidai.

Vis dėlto tiems, kuriems šiąnakt pamatyti Perseidų lietaus nepavyks, L. Šmigelskas sako nenusiminti. Stebėti suaktyvėjusias „krentančias žvaigždes“ galima bene visus metus.

„Jei bus geras oras, tai tikrai siūlyčiau pasinaudoti dabar proga pamatyti tokį gerą vaizdą. Bet jei nepavyks šiąnakt, tikrai neverta nusiminti, nes krentančių žvaigždžių bus ir rytoj, ir poryt. Perseidų srautas baigiasi tik rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje, bet tada prasideda kiti srautai“, – pastebėjimais dalijosi jis.

Pavyzdžiui, balandžio pabaigoje krenta lyridai (iš Lyros žvaigždyno), gegužės mėnesį – akvaridai (iš Vandenio žvaigždyno), rudenį – orionidai, leonidai, gruodžio mėnesį – geminidai, ursidai.

„Gal tik vasario mėnesį nėra tokio ryškesnio žvaigždžių srauto, bet niekas negali pasakyti, kad tuo metu nepamatysite krentančios žvaigždės, nes kosmose yra mikrometeorų ir nenatūralių šiukšlių, kurios krentančios sukuria tokį patį efektą kaip meteorai“, – kalbėjo L. Šmigelskas.

Stebėti dangaus kūnus galima ir Lietuvos etnokosmologijos muziejuje, kur yra teleskolas tačiau jo vadovas primena, kad krentančioms žvaigždėms stebėti jis yra netinkamas įrankis.

„Kuo didesnė teleskopo akis tuo mažesnį dangaus plotą mato ir tikimybė, kad būtent per tą plotelį praskris yra labai maža. Kita vertus, skrendančio kūno greitis yra labai didelis ir mes tiesiog nesuprasime ką matome. Per mano karjerą tai yra tekę matyti, tačiau tai atrodo tiesiog kaip brūkštelėjimas“, – tęsė pašnekovas.

Todėl į muziejų lankytojai keliauja stebėti žvaigždžių, Mėnulio.