Artėjant naujiems mokslo metams, „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė būsimų ir jau esamų moksleivių tėvų skundai dėl neva neskaidrios atrankos į Kauno švietimo įstaigas. Tėvai piktinasi, kad gyvenamosios vietos deklaracija ir brolio ar sesės mokymasis toje pačioje įstaigoje negarantuoja patekimo į norimą mokyklą.
Įprastai mokiniai į ugdymo įstaigas patenka pagal priėmimo į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašą. Tačiau kiekviena ugdymo įstaiga turi ir papildomą, savą mokinių priėmimo tvarką. Atvirų durų dienų metu būsimų mokinių tėvai supažindinami su patekimo į ugdymo įstaigą galimybėmis, perspėjami apie žinių patikrinimus ir kt. Tokiais atvejais tam tikroje ugdymo įstaigoje besimokantys broliai, seserys ir gyvenamosios vietos deklaracija gali tapti tik papildomu balu.
Visgi mokyklinio amžiaus kauniečių tėvai mato šių atrankų spragas ir mano, kad šią tvarką reikėtų tobulinti.
„Priėmimas į Kauno miesto mokyklas vyksta vadovaujantis tvarkos aprašais, kurie yra parengti savivaldybės. Tačiau kyla klausimas, kaip gali būti, kad gyventojai, turintys nekilnojamą turtą ir jame deklaruojantys gyvenamąją vietą, yra mažiau svarbūs už tuos, kurie deklaruoja gyvenamąją vietą pas pažįstamus arba už pinigus (tai visiškai nėra paslaptis) tik tam, kad patektų į mokyklą? Kodėl nėra atsižvelgiama į tokius dalykus kaip nuosavybės dokumentai, buto nuomos ir panaudos sutartys, kurios prisideklaravus, ypač pas nepažįstamus asmenis, turi būti?
Mūsų, gyvenančių pirmo prioriteto teritorijoje (apie antrą prioritetą net nėra kalbos) deklaravusių savo gyvenamąją vietą savo nuosavybėje, vaikai negali papulti į mokyklą dėl to, kad per trumpas deklaracijos laikotarpis. Nepriklausomai nuo deklaracijos laikotarpio sunku protu suvokti kaip į mokyklą gali papulti tie, kurie gyvena Romainiuose, Aleksote ir nepapulti vaikai, gyvenantys prioritetinėje teritorijoje, kitaip tariant – kitoje tvoros pusėje. Šiuo atveju kalba eina apie Kauno P. Mašioto pradinę mokyklą, tačiau akivaizdu, kad tai vyksta visame Kauno mieste“, – šią savaitę portalui „Kas vyksta Kaune“ skundėsi skaitytoja.
Naujos gyvenamosios vietos deklaracijos – masinis reiškinys?
Anot moters, fiktyvi gyvenamosios vietos deklaracija Kaune – vieša paslaptis.
„Praktiškai visi garsiai kalba kaip ir kada pas kažką deklaravo gyvenamąją vietą. Kaip turi jaustis gyventojai, gyvenantys kitoje pusėje gatvės ir kodėl mes turime vesti/vežti vaikus kažkur kitur, jeigu dėl fiktyvių deklaracijų į mokyklas papuola kiti. Registracijos į mokyklas metu, bendraujant tiek su mokyklos, tiek su savivaldybės atstovais, garsiai ir ne kartą buvo pabrėžiama, kad yra butų, kuriuose prideklaruota po 8 vaikus (o tai reiškia, dar ir 8 mamos), tačiau padaryti nieko negalime. Ir tie vaikai, kurių viename bute po 8, o tiek pat ir mamų, į mokyklas papuola“, – apmaudą liejo kaunietė.
Moters manymu, priėmimo į Kauno švietimo įstaigas tvarkoje galima pastebėti ir daugiau neskaidrių dalykų.
„Savaitės pradžioje paskelbus priimtų mokinių mokinių sąrašą, paaiškėja, kad dauguma pažįstamų vaikų (pavardės yra žinomos) į mokyklą papuolė gyvendami neprioritetinės teritorijos adresu arba apskritai negyvendami Šilainiuose ir net neturintys čia artimųjų, patys čia niekada negyvenę. Tai rodo, jog deklaruota gyvenamoji vieta buvo tikslingai siekiant papulti į mokyklą. Mano manymu, tai yra fiktyvu ir nesąžininga visų, kurių vaikai dėl kitų žmonių tokio elgesio nepapuola į mokyklas, atžvilgiu. Dar įdomiau tai, kad dauguma jau žinojo, pas kokią mokytoją papuls, nors priėmimo rezultatai buvo paskelbti dieną prieš.
Taip pat neatrodo skaidru ir tai, kad sistemoje nematome, kiek yra pretenduojančių vaikų į, šiuo atveju, 1 klases. Tai laiko paslaptimi tiek savivaldybės, tiek mokyklos darbuotojai. Suprantama, kad sąrašai keičiasi kasdien, tačiau mes, tėvai, negalime net orientuotis, ar vaikai turi galimybę pakliūti į mokyklą. Tokia sistema kelia labai daug klausimų“, – rašė moteris.
Brolis ar sesė – ne garantija
Nemažai apmaudžių reakcijų dėl patekimo į Kauno švietimo įstaigas – ir viešojoje erdvėje.
„Visus metus gyvenau su gražia vizija, kad mano vidurinysis sūnus, dvyliktokas, šią rugsėjo pirmąją paims už rankos savo mažąjį brolį, pirmokėlį, ir įves pro mokyklos duris. Mokyklos, kurią baigė ir mano vyriausiasis sūnus.
Deja, dar pildant prašymus, paaiškėjo, kad brolio ar sesės mokymasis toje pačioje įstaigoje, į kurią norima patekti, nebėra prioritetas. Nelabai aišku kodėl, nes Kauno valdžia, taip propaguojanti sveiką gyvenseną, tarsi nebesuvokia, kad dabar tėvai bus priversti deginti kurą, stovėti kamščiuose ir švaistyti brangų laiką, vežiodami savo vaikus į skirtingas miesto ugdymo įstaigas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ viešai dalijosi kaunietė.
Moteris dar labiau nusistebėjo, kuomet, šeimai gyvenant Panemunėje, sulaukta pasiūlymų mokyklą lankyti Vaišvydavoje ar Rokuose. Vietų buvo rasta ir pagal deklaruotą gyvenamą vietą priskirtoje švietimo įstaigoje, tačiau čia iškyla dar viena problema – į šią mokyklą nėra tiesioginio viešojo transporto maršruto.
„Ir čia ne mano vienos, kaip mamos, problema. Uždarose socialinėse grupėse kilo didžiulė pasipiktinimo banga: bestatydama tiltus ir atidarydama naujus maniežus, Kauno valdžia užmiršo pasirūpinti tiesiogine ir svarbia savo funkcija: užtikrinti reikiamą mokinių vietų skaičių ugdymo įstaigose“, – rašė kaunietė.
Kauno savivaldybė: vaikų priėmimas vyksta skaidriai
Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ paaiškino, kaip vykdoma patekimo į švietimo įstaigas tvarka.
„Siekdama užtikrinti ugdymo prieinamumą ir racionalų vietų paskirstymą, Kauno miesto savivaldybė taiko mokyklų persidengimo principą. Pagal šį principą kiekvienai ugdymo pakopai mikrorajonas yra priskiriamas dviem mokykloms, iš kurių tėvai gali pasirinkti. Teikiant prašymus per informacinę prašymų pateikimo sistemą, tėvai gali nurodyti dvi pageidaujamas mokyklas, o trečioji, esanti pagal deklaruotą gyvenamąją vietą yra priskiriama automatiškai. Tais atvejais, kai nėra galimybės pateikti prašymo per informacinę sistemą, jis gali būti pateiktas tik tiesiogiai konkrečiai pasirinktai mokyklai“, – aiškino O. Gucevičienė.
Anot jos, vaikų priėmimo eilės sudaromos automatiškai, vadovaujantis Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais kriterijais bei Kauno miesto savivaldybės mokinių priėmimo tvarka.
„Šioje tvarkoje numatyti prioritetai, tokie kaip gyvenamosios vietos deklaracijos data, ar mokykloje jau mokosi broliai ar seserys, ar vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, ar tėvai dirba mokykloje.
Deja, sistema susiduria su fiktyvių gyvenamosios vietos deklaracijų atvejais, kai tėvai, siekdami suteikti savo vaikui pirmumo teisę, deklaruoja gyvenamąją vietą mokyklos teritorijoje tik formaliai. Tokia praktika iškreipia priėmimo eigą, sukelia socialinę įtampą ir apsunkina galimybes patekti į mokyklą tiems vaikams, kurie faktiškai gyvena aptarnaujamoje teritorijoje.
Kauno miesto Švietimo skyrius glaudžiai bendradarbiauja su mokyklomis, kad visi sprendimai dėl mokinių priėmimo būtų priimami skaidriai, laikantis galiojančių teisės aktų, ir kad kiekvienam vaikui būtų užtikrintas ugdymo prieinamumas“, – pridūrė ji.
Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.
