Lietuvos institucijos sutrikusios – nesutaria, kas turi įregistruoti mūsų šalyje gyvenančių užsieniečių santuokas. Kol viena įstaiga sutuoktinius „stumdo“ pas kitą, šie negali kurti pilnaverčio gyvenimo – pirkti nekilnojamojo turto, gauti paskolų, tinkamai įregistruoti vaikų tėvystės bei atlikti daugybės kitų juridinių dalykų.
Tai, kas nutiko mūsų šalyje daugiau nei dešimt metų gyvenančiai užsieniečių porai, turbūt galima laikyti vienu iš ryškiausių tarnautojų noro „permesti problemą“ kažkam kitam pavyzdžių. Net ir dabar, kuomet šis klausimas vėl aptariamas viešai, nėra aišku, kada ir kas realiai imsis sprendimų.
Problema – mylimiesiems iš užsienio
Apie beveik dvejus metus trunkantį susirašinėjimą su valstybės tarnautojais ir bylas teismuose sutiko papasakoti nuo 2014 metų Lietuvoje gyvenantys Viktoria Sakalova (buvusi pavardė Ponomarenko – aut. past.) ir Mikalai Sakalou.
Pora patikina – tai, kas nutiko jiems, yra gana dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria mūsų šalyje įsikūrę, bet savo santykius gimtinėse ar kitose šalyse įteisinę imigrantai.
„Nesitikėjome, jog viskas taip sudėtinga ir nesąžininga. Kadangi valdininkai nesutinka spręsti mūsų problemos, kreipėmės į teismą, samdome advokatą. Mūsų bičiuliai, kurių ypač daug studentiškiausiame mieste Kaune, su nekantrumu laukia, kuo baigsis šis finansiškai, ir laiku brangus iššūkis, nes jie susidūrė su ta pačia situacija, tik neturi galimybių imtis iniciatyvos. Žinome tik tiek – kažkas jam turėjo ryžtis ir išspręsti nesuvokiamą padėtį visiems laikams“, – sako Viktoria ir Mikalai.
Pašnekovų teigimu, pagrindinis trukdis jiems kokybiškai gyventi Lietuvoje, yra teisinių dokumentų nesutvarkymas, užkertantis kelią galimybėms gauti kreditus, tapti įgyto turto bendraturčiais.
„Jei mums dabar gimtų vaikelis, Mikalai negalėtų būti pripažintas jo tėčiu. Turėtume gauti leidimą tai padaryti iš mano buvusio vyro, nes Užsieniečių registre Lietuvoje aš vis dar esu kito vyro sutuoktinė, o Mikalai – vienišas, – stebisi Viktoria ir Mikalai, – Nors esame susituokę Sakartvele, nerandame, kas privalėtų šiuos duomenis įtraukti į Užsieniečių registrą.
Visos institucijos sako, jog tai – ne jų pareiga. Tokio nebendradarbiavimo tarp valdininkų ir nenoro susėsti už bendro stalo bei priimti sprendimo, nesitikėjome.
Visi apie problemą žino, bet nieko nedaro. Tai išeina, jog „taisyti“ įstatymų ar teisės aktų spragas už savo lėšas tenka mokesčių mokėtojas. Institucijoms tai yra tik administracinis klausimas, bet mes esame priversti su tuo kovoti nuo tada, kai susituokėme. Dabar daug sunkiau planuoti tolesnius žingsnius ir mūsų ateitį Lietuvoje, bet mes nepasiduodame“.
Jaunieji nusiteikę ryžtingai ir vis dar mano, kad rankų nuleisti nevalia bei verta kovoti toliau, nes Lietuva – valstybė, kurioje visos žmogaus teisės, tame tarpe ir teisė į santuoką, privalo būti gerbiamos.
Šio klausimo sprendimas Viktoria ir Mikalai užtruko ilgą laiką ir kainavo nemažai teisinių išlaidų, tačiau visiškai neaišku kiek šis procesas dar tęsis.
Lietuvos institucijoms atsisakant įregistruoti jų santuoką, pašnekovai teigia susiduriantys su alinančiais ir nuolatinį stresą keliančiais, kasdieniniais, dažnai orumą žeminančiais bei absurdiškais nepatogumais.
Paini kelionė per institucijas
Viktoria ir Mikalai į Lietuvą atvyko studijuoti, išmoko lietuvių kalbą bei liko dirbti mūsų šalyje. Čia jie norėtų gyventi ir toliau.
Pašnekovė buvo jau kartą ištekėjusi, tačiau pirmąją savo santuoką nutraukė Ukrainoje. Tai suteikė galimybę oficialiai įteisinti jos jausmus Mikalai. Jaunieji susituokė ir atšventė vestuves Sakartvele 2023 m. lapkričio 2 d. Tačiau, grįžę namo ir pradėję judviejų santuokos ir Viktorijos skyrybų registracijos procedūras, suprato, kad lengva nebus.
Pirmiausia, anot jų, tą patį mėnesį, taip, kaip to reikalauja Migracijos departamento taisyklės, informavo šią instituciją apie įvykusį faktą. Papildomai, jie užpildė prašymą per Registrų Centro savitarną.
Iš Migracijos departamento jie gavo patvirtinimą, kad reikiamą formą užpildė, tačiau nieko daugiau: nei patvirtinimo, kad forma gauta ir nagrinėjama, nei jokių papildomų klausimų. Todėl nedelsdami užsiregistravo artimiausiam galimam vizitui į Migracijos departamentą 2024 m. vasario 27d.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymą, nurodė, kad jis nėra susijęs su jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, todėl įstaiga neturi teisinio pagrindo taisyti Užsieniečių registro duomenų apie pareiškėjos ir pareiškėjo šeimyninę padėtį bei persiuntė prašymą toliau nagrinėti VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro departamentui.
„Pabandžius įregistruoti santuoką ir skyrybas Lietuvos civilinės metrikacijos registre per „Registrų centro“ savitarną, to padaryti taip pat nepavyko. Netikėdami tuo, ką matome kompiuterio ekrane, taip pat remdamiesi oficialiu Migracijos departamento atsakymu, „Registrų centrą“ aplankėme asmeniškai, tačiau gavome tą patį neigiamą atsakymą“, – pasakoja pora.
VĮ „Registrų centras“, išnagrinėjęs Migracijos departamento persiųstą prašymą pakeisti šeimyninės padėties duomenis ir įrašyti duomenis apie pareiškėjų santuokos nutraukimą ir naujos sudarymą, nurodė, kad tai padarytu neturi jokio teisinio pagrindo. Taip pat pabrėžė, kad tai – Migracijos departamento pareiga.
Jaunavedžiai, atsidūrę tokioje neapibrėžtumo situacijoje, kai visos institucijos, į kurias jie kreipėsi, atsisakė įregistruoti valstybiniuose registruose informaciją apie jų pasikeitusią šeimyninę padėtį, nusprendė teisinės pagalbos prašyti HubLegal partnerio Pauliaus Galubicko.
Įstrigusi „procese“ ir atsižvelgdama į teisininko patarimą, šeima kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.
Pastaroji 2024 m. liepos 26d. sprendimu nutarė, kad visa, ko ieškovai prašo, tai turi padaryti ne Migracijos departamentas ir ne VĮ „Registrų centras“, o Civilinės metrikacijos įstaiga, vadovaudamasi Civilinės būklės registravimo įstatymu ir susijusiais poįstatyminiais aktais bei nurodė Mikalai ir Viktorija kreiptis į ją.
Komisijos klausymų metu paaiškėjo dar vienas kuriozas: pasirodo, kad ankstesnė Viktorijos santuoka „Registrų centro“ vis dėlto buvo įtraukta per klaidą, bet to ištaisyti dabar nėra galimybės.
„Visos iki šiol procese dalyvavusios institucijos neparodė nė menkiausio noro bendrauti viena su kita ir tokiu būdu rasti išeitį iš šios kuriozinės situacijos. Tai – sunkiai suvokiamas valstybės resursų švaistymas ir atsakomybės vengimas“, – pastebi mūsų šalyje gyvenantys užsieniečiai.
Ginčų komisija – ne rodiklis
2024 m. liepos 29d. pora pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydami išspręsti situaciją, tačiau jis irgi buvo atmestas, nepaisant aiškaus Ginčų komisijos pareiškimo. Sulaukta tik nurodymo dar kartą kreiptis į Migracijos departamentą.
Kadangi visos institucijos pakartotinai teikė tuos pačius atsakymus, buvo nuspręsta ieškoti teisingumo ir aiškumo teisme.
Advokatas P. Galubickas poros vardu kreipėsi su skundu į Regioninį administracinį teismą dėl Migracijos departamento jiems neigiamo sprendimo panaikinimo ir naujo priėmimo bei trečiuoju asmeniu įtraukė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių.
Savo 2024 m. gruodžio 23d. sprendime administracinis teismas nurodė, kad Migracijos departamentas elgėsi teisingai ir kad būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius turėjo įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje Ukrainoje nutrauktą Viktorijos santuoką ir kitoje užsienio valstybėje Sakartvele sudarytą naują jos santuoką su Mikalai.
Administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. sausio 23d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius teismo sprendimo neginčijo apeliacine tvarka. Bet… 2025 m. vasario 13d. Viktorijos ir Mikalai prašymą ir vėl atmetė.
Šiuo metu laukiama, kol situaciją pradės nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas.
„Verta paminėti, kad pateikti dokumentai atitinka visus reikalavimus – jie yra legalizuoti, su apostile, išversti, o vertimai patvirtinti pagal galiojančias taisykles. Nė viena institucija niekada nėra išreiškusi abejonių dėl dokumentų autentiškumo ar tinkamumo“, – sako su painia dilema susidūrę pašnekovai.
Patvirtino – keblumų yra
Kad porai gali kilti keblumų kreipiantis į bankus ar kredito įstaigas, patvirtino ir „Lietuvos bankas“.
Jo atsiųstame laiške redakcijai rašoma, kad būsto kreditus teikiantys kredito davėjai (pavyzdžiui, bankai) privalo vadovautis būsto kreditų teikimo veiklą reguliuojančiais teisės aktais – Nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu ir Atsakingojo skolinimo nuostatais.
„Įstatymas reikalauja, kad bankas, prieš sudarydamas būsto kredito sutartį, įvertintų kredito gavėjo kreditingumą. Tuomet bankas renka informacija apie kredito gavėjo pajamas, namų ūkio išlaikymo išlaidas, turimus įsiskolinimus, kitus finansinius įsipareigojimus ir pan.“, – informuoja „Lietuvos bankas“ Komunikacijos skyriaus vyr. specialistas Giedrius Šniukas.
Anot jo, bankas taip pat privalo įvertinti informaciją apie kredito gavėjo šeiminę padėtį – įstatymas nustato bankui pareigą, atliekant kredito gavėjo kreditingumo vertinimą, vertinti ir kredito gavėjo sutuoktinio kreditingumą.
„Nors pirminis aptariamos informacijos šaltinis yra kredito gavėjas, tačiau tiek Įstatymas, tiek Atsakingojo skolinimo nuostatai nustato, kad bankas privalo patikrinti kredito gavėjo pateiktą informaciją, atlikęs patikrinimą registruose ir informacinėse sistemose arba remdamasis pateiktą informaciją pagrindžiančiais dokumentais, kitais įrodymais, – paaiškina G. Šniukas.
Todėl bankas, vertindamas paraišką būsto kreditui gauti, remiasi ir Lietuvos duomenų bazėse esančia informacija apie pareiškėjų šeiminę padėtį. Tai reiškia – jeigu iš duomenų bazių matyti, kad pareiškėjas nėra sudaręs santuokos, o pareiškėja yra sudariusi santuoką, bankas turėtų vertinti ne tik jos, bet ir sutuoktinio, kuris yra nurodytas duomenų bazėse, kreditingumą (šis asmuo turėtų pateikti bendraskolio paraišką būsto kreditui gauti ir t.t.).
Iš pateiktos informacijos suprantame, kad kol kas pokyčiai neatsispindi Lietuvos duomenų bazėse. Tokiu atveju bankai gali vertinti, jog pareiškėjai nėra susituokę ir atitinkamai negali suteikti būsto kredito, kaip sutuoktiniams“.
Painios atsakomybės
Domintis šia tema, redakcijai pavyko išsiaiškinti, jog pagrindiniai, o gal ir visi, legalių imigrantų klausimai yra aptarti Užsieniečių registre. Jo valdytoja pagal įstatymus yra Vidaus reikalų ministerija (VRM), o tvarkytojais yra nurodytos šešios institucijos, tarp kurių yra Informatikos ir ryšių departamentas, Migracijos departamentas, Prezidento kanceliarija.
„Pagal Užsieniečių registro nuostatus Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra techninis tvarkytojas bei neturi jokių įgaliojimų priimti sprendimus dėl užsieniečių duomenų įrašymo, keitimo, trynimo ar pan. Jis, kaip įstaiga, atsakinga tik už technines registro priežiūros funkcijas, negali vertinti, kuri institucija yra tiesiogiai atsakinga ir turėtų priimti sprendimus ar inicijuoti teisės aktų pakeitimus, siekiant išspręsti santuokos įregistravimo klausimą“, – savo atsakyme rašo departamento direktoriaus pavaduotojas Artūras Kavolis.
Kol kas savo nuomonės, kad šios istorijos herojų situacija yra ne jo problema, laikosi Migracijos departamentas.
„Migracijos departamentas užsieniečių duomenis, susijusius su santuokomis, tvarko tik tuo atveju, jei tai susiję su užsieniečių teisine padėtimi Lietuvoje. Šiuo atveju abu užsienio piliečiai turi leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, kadangi abu jie prieš tai mūsų šalyje daugiau nei 5 metus gyveno turėdami leidimus laikinai gyventi.
Pažymėtina, kad įregistruota Mikalai ir Viktorijos santuoka nekeičia abiejų šių užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje: abu jie – ir vyras, ir žmona – ir toliau mūsų šalyje legaliai gyvens turėdami leidimus nuolat gyventi.
Šioje vietoje Migracijos departamento kompetencija baigiasi, juo labiau, kad, kaip teigiama Jūsų persiųstoje istorijoje, teismas yra įpareigojęs Vilniaus miesto savivaldybę apskaityti šių užsieniečių santuoką.
Pastarosios įstaigos veiksmų bei sprendimų Migracijos departamentas nekomentuos etikos sumetimais“, – rašoma įstaigos vyriausiojo patarėjo Roko Pukinsko atsakyme.
Kalbintos Vilniaus miesto savivaldybės, kurios žinioje yra ir Civilinės metrikacijos skyrius, atstovų nuomone, teisės aktų nuostatos turi būti analizuojamos sistemiškai, o ne vertinant pavienius aspektus.
„Užsienio valstybėse įregistruotų ar patvirtintų civilinės būklės aktų apskaitos tikslas yra turėti išsamią ir teisingą informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečius Gyventojų registre. Dėl to Lietuvos Respublikos piliečiams ir yra nustatyta pareiga pranešti civilinės metrikacijos skyriams apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus su jais susijusius civilinės būklės aktus, – primena savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.
„Santuokos registravimui Lietuvoje ir santuokos, sudarytos užsienio valstybėje, įtraukimui į apskaitą taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas. Užsienio valstybių piliečiams nėra nustatytos pareigos pranešti civilinės metrikacijos skyriams apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus jų civilinės būklės aktus, siekiant sudaryti civilinės būklės aktų įrašus, kurių pagrindu būtų išduodamas lietuviškas civilinės būklės aktų įrašą liudijantis išrašas,“ – sako jis.
Jo atsakymu rašte minima, kad užsienio piliečiai turi galimybę įrodinėti savo civilinę būklę, naudodamiesi savo kilmės valstybės išduotais dokumentais, kurie būtų patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka ir galiojantys bei pripažįstami Lietuvos Respublikos įstaigose.
„Lietuvoje gyvenančių užsienio valstybių piliečių duomenų tvarkytojas yra Užsieniečių registras. Duomenys apie užsieniečių šeiminę padėtį ir jos pasikeitimo datą Gyventojų registrui yra teikiami per sąveiką su Užsieniečių registru.
Civilinės metrikacijos skyriai neturi prieigos prie Užsieniečių registro bei netvarko jame užsieniečių duomenų, todėl Lietuvos civilinės metrikacijos skyriai neįtraukia į apskaitą užsienio valstybių piliečių užsienio valstybėse sudarytų santuokų ar santuokų nutraukimų“, – rašo G. Grubinskas.
Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Jolantos Kuzmienės teigimu, civilinės metrikacijos skyriai pagal kompetenciją neįtraukia į apskaitą santuokų bei santuokų nutraukimų, sudarytų užsienio valstybėse, kai nė vienas iš sutuoktinių nėra Lietuvos Respublikos pilietis.
„Regionų administracinis teismas 2024-12-23 sprendimu atmetė pareiškėjų skundą atsakovui – Migracijos departamentui. Regionų administracinis teismas minėtu sprendimu neįpareigojo Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus apskaityti pareiškėjų užsienio valstybėje sudarytų civilinės būklės aktų, dėl to sprendimas nebuvo ginčijamas apeliacine tvarka“, – paaiškina pašnekovė.
Ministerijos susitarimas nė motais
Pateikdamas situacijos paaiškinimą „Registrų centras“ akcentavo, jog civilinės būklės aktai registruojami Civilinės metrikacijos įstaigose, o šios srities politiką formuoja Teisingumo ministerija.
Nurodoma, kad tik įregistruotų civilinės būklės aktų duomenys pateikiami Registrų centro tvarkomam Gyventojų registrui.
„Su užsieniečiais susijusius pagrindinius klausimus sprendžia Migracijos departamentas, politiką formuoja VRM. Registrų centro vertinimu, dėl teisinio reguliavimo trūkumų nėra aiškus užsienyje sudarytos ar nutrauktos santuokos registravimo procesas Lietuvoje, kai subjektai užsieniečiai, tad, mūsų nuomone, šiuo atveju politiką formuojančios ministerijos turėtų spręsti teisinio reglamentavimo klausimą. O detalesnius komentarus turėtų pateikti už minėtas sritis atsakingos ministerijos“, – komentuoja „Registrų centro“ atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus.
Teisingumo ministerija, atsakydami į redakcijos užklausą, informavo, kad Gyventojų registrui duomenis teikia juos renkančios ir tvarkančios institucijos, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymų suteikta teisė priimti sprendimus įrašyti duomenis šiame registre.
Civilinės metrikacijos įstaigos į apskaitą Lietuvoje įtraukia ir Gyventojų registrui teikia duomenis apie Lietuvos Respublikos piliečio užsienio valstybėse įregistruotus civilinės būklės aktus.
Šios apskaitos tikslas ‒ turėti išsamią ir teisingą informaciją Gyventojų registre apie savo piliečius, todėl piliečiams ir yra nustatyta pareiga pranešti civilinės metrikacijos įstaigoms apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus.
„Užsieniečiai turi galimybę įrodinėti užsienio valstybėje įregistruotus civilinės būklės aktus, įskaitant ir santuokos faktą, užsienio valstybės išduotais dokumentais, kurie yra pripažįstami Lietuvos Respublikos įstaigose. Aptariamu atveju, civilinės metrikacija įstaiga negali būti duomenų apie pareiškėjų šeiminę padėtį Gyventojų registrui teikėja“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Dokumente, atsiųstame žurnalistams, taip pat minima, jog įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties yra numatyta pareiga užsieniečiui, turinčiam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pranešti apie jo šeiminės padėties duomenų pasikeitimus Migracijos departamentui – ką, kaip teigia pareiškėjai, ir padarė.
„Pagal galiojantį teisinį reguliavimą užsieniečių šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data yra Užsieniečių registre tvarkomas duomuo, todėl Migracijos departamentui suvedus pateiktus duomenis į Užsieniečių registrą, duomenys apie šių asmenų šeiminę padėtį, būtų perduoti Gyventojų registrui, – dėstoma Teisingumo ministerijos atsakyme.
Atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl užsieniečių duomenų tvarkymo buvo ne vieną kartą svarstytas tarpinstituciniuose susitikimuose su politiką migracijos srityje formuojančiomis ir įgyvendinančiomis institucijomis.
2024-09-12 įvykusio susitikimo metu buvo nuspręsta, kad, kol Vidaus reikalų ministerija apsvarstys klausimą dėl teisinio reguliavimo, susijusio su užsieniečių šeiminės padėties duomenų tvarkymu, keitimo poreikio, Migracijos departamentas keis užsieniečių šeimynės padėties duomenis, jeigu užsienietis kreipsis į jį dėl šio duomens įrašymo ar pakeitimo. Atsižvelgdama į esamą situaciją, Teisingumo ministerija inicijuos tolimesnį šio klausimo svarstymą su Vidaus reikalų ministerija“.
Vidaus reikalų ministerijos komunikacijos specialistai redakcijai atsakė, kad atsižvelgus į tai, kad ši situacija yra neeilinė, Teisingumo ministerija nagrinės šį klausimą iš esmės įtraukdama kitas susijusias institucijas.
„Kada tai bus, kol kas neaišku. Sprendimo ieškome ir teisme. Bet, svarstome ir galimybę užsirašyti pas ministrus į priėmimus, nes, gali būti, jog postus rinkimų metu išsaugantys klerkai tiesiog vengia darbo, atsakomybės, o apie tokį jų delsimą vadai net nežino.
Keista, jog tik žurnalistams pavyko išsiaiškinti apie rugsėjo 12 d. posėdyje priimtą sprendimą, kuriame aiškiai nurodyta, kas turėtų spręsti situaciją, kol bus papildyti teisės aktai. Tačiau panašu, kad ministerijos pamiršo savo sprendimą raštu pateikti Migracijos departamentui, o pastarasis, negavęs įsakymo ir pasinaudojęs rinkimų laikotarpiu, susitarimo „nepastebėjo“ ir nusprendė, jog jis teisiškai nėra reikšmingas ar įpareigojantis veikti“, – savo įžvalgomis dalinosi Viktoria ir Mikalai.
