Kauno apygardos teismas antradienį kauniečiams Ričardui Baikai ir Edgarui Kalasūnui už nusikaltimus, įvykdytus 2007 ir 2008 metais, skyrė atitinkamai 12 ir 13 metų laisvės atėmimo bausmes.
Prokuratūra prašė abiem skirti po 16 metų kalėjimo.
Kaip antradienį pranešė Kauno apygardos teismas, vyrai nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, 2008 metais iš chuliganiškų paskatų, visuotinai pavojingu būdu sugadino Ramutės Daktarienės turtą.
Be to, jie padarė viešosios tvarkos pažeidimą bei neturėdami leidimo įgijo, laikė ir gabeno šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir didelės sprogstamosios galios sprogmenį, kuriuos panaudojo.
E. Kalasūnas nuteistas dar ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, 2007 metais itin žiauriai nužudė žmogų.
Teismas nustatė, kad R. Baika ir E. Kalasūnas 2008 metais, nusprendę pademonstruoti savo viršenybę prieš vieną iš Kauno nusikalstamo pasaulio lyderių Henriką Daktarą, susitarė apšaudyti jo namą Užliedžių seniūnijoje, Kauno rajone.
Kaune jie apsiginklavo automatu „Kalašnikov“ ir nenustatyto tipo didelės sprogstamosios galios sprogmeniu. Paskui jie su bendrininkais automobiliais atvažiavo prie H. Daktaro namo, sustojo prie vartų bei tvoros. Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, iš automato „Kalašnikov“ iššovė ne mažiau kaip 10 kartų į namo teritoriją ir ją juosiančią tvorą. Po to E. Kalasūnas ir kitas asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, pasišalino, o R. Baika įmetė sprogmenį į kiemą, kur šis sprogo apie pustrečio metro atstumu nuo gyvenamojo namo sienos.
H. Daktaro pilies apšaudymo byloje – nauji posūkiai: papasakojo versijas, kas įvyko
Nuosprendyje rašoma, kad šiais chuliganiškais, visuotinai pavojingais veiksmais buvo sukelta grėsmė tuo metu namuose buvusių trijų moterų sveikatai ir gyvybei. Buvo sugadintas R. Daktarienės turtas – tvora, namo siena ir jos elementai, langų stiklai. Padaryta ne mažesnė nei 3 500 eurų žala.
Be to, teismas nustatė, kad E. Kalasūnas, veikdamas bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, dėl chuliganiškų paskatų 2007metais itin žiauriai nužudė Lionginą Žuromską dėl jo esą netinkamų pasisakymų.
Užpuolikai bendrai sudavė ne mažiau kaip 16 smūgių rankomis, kojomis, metaliniu įrankiu ir stikliniu buteliu į galvą bei kitas kūno vietas.
E. Kalasūnas teisme savo kaltę neigė ir tvirtino, kad minėtame bendrabutyje niekada nebuvo ir net nežino, kur jis yra. Kaltinamasis tvirtino L. Žuromsko niekada nematęs ir apie jį nebuvo girdėjęs iki tol, kol susipažino su byla.
Kaltinamieji dėl R. Daktarienės turto sugadinimo, viešosios tvarkos pažeidimo, neteisėto disponavimo dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų, šaudmenimis ir sprogmenimis pripažino kai kurias faktines aplinkybes, tačiau iš esmės savo kaltę neigė.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
R. Daktarienė 2018 metais pateikė civilinį ieškinį 3 500 eurų turtinei žalai atlyginti. Tačiau pernai teisiamojo posėdžio metu ji pareiškė civilinio ieškinio atsisakanti ir dėl turto sugadinimo pretenzijų neturinti. Teismas R. Daktarienės ieškinio atsisakymą priėmė, procesą dėl jos pareikšto civilinio ieškinio nutraukė.
Kauno apygardos teismas pažymi, kad ši byla dalyje dėl R. Baikos veikų buvo atskirta iš šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjamos itin didelės apimties baudžiamosios bylos, kurioje kaltinimai dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų pareikšti nusikalstamo susivienijimo nariams.
Ieškomiausių Europos nusikaltėlių sąraše – trys lietuviai
Kaltinamasis E. Kalasūnas, ilgą laiką slapstęsis užsienyje, buvo sėkmingai pargabentas į Lietuvą bendradarbiaujant Lietuvos ir užsienio teisėsaugos institucijomis.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
