Prasidėjus naujiems metams, portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė informacija, kuria siūloma pasidomėti, kodėl Kauno centre stovintis daugiabutis yra toks išskirtinis ir jo gyventojams namo remontą už beveik 700 tūkst. eurų padengs visi kauniečiai. Gandai pasitvirtino ir jau netrukus šis klausimas bus svarstomas miesto taryboje. Sprendimo projektas apie planuojamus finansuoti darbus šią savaitę buvo aptartas ir keliuose komitetuose.
Daugiabučių atnaujinimo procesas – ne toks paprastas darbas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kad jis prasidėtų, visų pirma reikia daugumos namo savininkų sutikimo ir noro skirti tam lėšų. Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduriama, mažiau pasiturintys asmenys ar senjorai, kurie turi galimybę gauti kompensacijas. Panaši istorija buvo girdima ir miesto centre, šalia centrinio pašto pastato stovinčiame 1970 m. pastatytame name, turinčiame 33 butus. Iki to laiko, kol savivaldybės vadovybė nenusprendė daugiabutį renovuoti iš miesto biudžeto lėšų.
Nors portalo „Kas vyksta Kaune“ šaltinis planuojamu remontuoti daugiabučiu pasiūlė pasidomėti, kai prie namo bus statomi pastoliai, skubus klausimo svarstymas ir politikų reakcijos suteikė galimybę į situaciją pažvelgti gerokai anksčiau.
Artimiausiam miesto tarybos posėdžiui parengtas sprendimo nutarimas „Dėl Kauno miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymo programos finansuojamų objektų sąrašo 2025 metams“. Jame įrašyti du pastatai, jų valdytojai, numatomi tvarkymo darbai ir finansavimui skirtos sumos.
Tai minėtas daugiabutis gyvenamasis namas, esantis I. Kanto gatvėje 24. Jo valdytojas UAB „Mano Būstas Kaunas“. Namo tvarkymo darbams, po miesto tarybos pritarimo, bus skirta 699 tūkst. eurų.
Klausimą svarstant Darnios plėtros ir investicijų komitete, Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė pažymėjo, kad į šią programą buvo gautas tik vienas prašymas.
Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkė Ramunė Bičkauskienė nuo klausimo svarstymo nusišalino, o kaip klausimas buvo aptariamas, pateikiame komiteto posėdžio ištrauką vaizdo formatu.
Programoje taip pat įtrauktas 1890 m. pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas, stovintis Veiverių gatvėje 36, šalia Aleksoto funikulieriaus. Jo valdytojas UAB „Civinity namai Kaunas“. Registrų centro duomenimis, jis rekonstruotas 1958 m. Parengti naują objekto tvarkymo projektą iš biudžeto lėšų numatyta už 7070 eurų.
Taip pat pažymėta, kad Veiverių g. daugiabučio atveju, kai bus parengtas projektas, savivaldybė finansuos tik fasado tvarkymo darbus, nes gyventojai stogą susitvarkė jau anksčiau.
Bendra finansuojama darbų suma iš miesto biudžeto šiems projektams – 706 tūkst. eurų.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, daugiabutyje miesto centre butą turi žinomo Lietuvos dizainerio mama.
Anksčiau spaudoje skelbta, kad Kauno meras ir jo žmona palaiko glaudžius ryšius su žinomu Lietuvos menininku. Juozas Statkevičius 2023-iais, kai Kauno meras susituokė su savo ilgamete širdies drauge, dabar ir tarybos nare Loreta, kūrė jai suknelę.
2024-iais dizainerį V. Matijošaitis apdovanojo 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu. Taip pat rašėme, kad praėjusiais metais tarybos narė L. Matijošaitė kartu su vyru keliavo į komandiruotę Paryžiuje ir dalyvavo minėto dizainerio kolekcijos „Pret a porter“ pristatyme.
Registrų centro duomenimis, abiejuose daugiabučiuose Kauno miesto savivaldybė turėjo kelis butus, kurie 2017-2019 m. laikotarpyje buvo parduoti fiziniams asmenimis. Šiuo metu savivaldybei priklauso vienas nedidelis butas Veiverių g. daugiabutyje. Šiame name butus pastaraisiais metais aktyviai supirkinėja vienas fizinis asmuo su sutuoktine.
Savivaldybė: daugiabutis atitinka programoje keliamus reikalavimus
Į vasario 6 dieną išsiųstus klausimus, Kauno savivaldybė atsakė po savaitės, jau vykstant klausimo svarstymui komitetuose.
Atsakyme teigiama, kad Kauno miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymo programa siekiama skatinti miesto teritorijoje esančių nepaveldinių statinių priežiūrą ir atgaivinimą.
Savivaldybė iš savo biudžeto finansuoja iki 100 proc. pastatų tvarkymo darbus ir (ar) dekoratyvinio apšvietimo įrengimą, atsižvelgiant į administracijos direktoriaus patvirtintą savivaldybės teritorijų vietų sąrašą, einamaisiais metais programai finansuoti numatytas lėšas.
„Daugiabučio namo I. Kanto g. 24 tvarkymo, jei savivaldybės taryba pritars, bus finansuojami iš savivaldybės biudžeto lėšų. Pastatas atitinka programoje keliamus kriterijus, kadangi atitinka miesto įvaizdžiui svarbaus statinio sąvoką, yra valstybės saugomoje kultūros paveldo vietovėje – Senamiestyje ir nėra kultūros paveldo statinys“, – rašoma K. Sakalauskienės pateiktame atsakyme.
Teigiama, kad daugiabučio namo valdytojo pateiktame prašyme buvo prašoma didesnio finansavimo, tačiau savivaldybės tarybai pateikiama mažesnė suma, kuria padengiami tik programoje numatyti darbai. Pagal su gyventojais suderintą projektą, numatyta atlikti pamatų, fasadų ir stogo remontą, atnaujinti lietaus nuvedimo ir nuogrindų sistemas, suremontuoti ir įstiklinti balkonus.
Verta pažymėti, kad daugiabučio statybos darbų projektą Kauno miesto savivaldybė pilnai finansavo praėjusiais metais, tad tik nedaugelis Kauno miesto gyventojų gali tikėtis tokių dosnių sprendimų iš miesto valdžios didinant privataus turto vertę.
Tarybos nariams kelia klausimų
Kauno savivaldybė jau kurį laiką yra stebima dėl galimų korupcijos apraiškų, o po didžiausio kyšio istorijos visuomenės dėmesys tik sustiprėjo. Viena iš rizikų – ar miesto biudžeto lėšomis nebus finansuojami daugiabučių remontai, kuriuose gyvena savivaldybės administracijos ar su ja susiję asmenys? Aiškių atrankos kriterijų trūkumas ir neapibrėžta „miestui svarbaus pastato“ sąvoka kelia klausimų, ar sprendimai dėl finansavimo negali būti priimami šališkai.
Kauno miesto tarybos narė Andrijana Filinaitė pastebi, kad į Kauno miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymo programą ji jau yra atkreipusi dėmesį anksčiau, kai nemažai klausimų sukėlė miesto pakraštyje esančio daugiabučio gyvenamojo namo K. Veverskio g. fasado ir balkonų remontas, kuriam tąkart skirta net 232 tūkst. eurų. Politikė pastebi, kad paaiškinimo ir argumentų, kodėl minėtas objektas yra svarbus miesto įvaizdžiui tuomet neišgirdo.
„Tuo tarpu miesto centre vis dar yra nemažai apverktinos būklės pastatų. Tai ypatingai išryškėja pažvelgus ir į vidinius kiemus, nes daug kur tvarkomi tik išorės fasadai. Kalbant apie pačią programą, šiais metais nemažai klausimų sukėlė tik viena gauta paraiška programos rėmuose. Finansavimo intensyvumas siekia iki 100 proc., tad kyla klausimas – kodėl gyventojai nenori tvarkytis? Ar tai prastos savivaldybės komunikacijos, kuriai skiriama net 400 tūkst. eurų per metus, rezultatas? O gal kitos, mums nežinomos ir neįvardintos priežastys? Suprantu, kad gyventojams ne visuomet pavyksta susitarti tarpusavyje, bet ši programa yra išskirtinė tuo, kad galima gauti finansavimą šimtu procentu“, – svarsto A. Filinaitė.
Tarybos narė Vaida Pranarauskaitė mano, kad tokia programa iš dalies yra perteklinė. Ji teigia, kad pastatai, kurie turi išskirtinę reikšmę ir funkciją, yra kultūros paveldo objektai tvarkomi per kitą, paveldotvarkos programą. O kitur vyks ir vyksta kvartalinė renovacija.
„Kyla klausimų. Buvau paanalizavusi aprašymą, tai po svarbių statinių tvarkymo programa turėtų patekti medinės architektūros statiniai. Bet kai pasižiūriu, K. Baršausko, Jurbarko, Tunelio, K. Petrausko, Jonavos, T. Masiulio ir kitose minimose gatvėse yra labai mažai medinės architektūros namų. Aš manyčiau, kad jie turėtų būti tvarkomi pagal kvartalinės renovacijos programas“, – pažymi politikė.
Įprastai Kauno mieste gyventojai skatinami renovuotis daugiabučius, bet tai turi daryti iš savo lėšų. Neatnaujintų daugiabučių gyventojai gali tikėtis paramos iš miesto tik bendro kiemo tvarkybos darbams.
„Nemokamą kiemų sutvarkymą finansuoja tada, kai (poilsio zonų įrengimą ir panašiai) gyventojai yra susirenovavę, arba pasirašę dokumentus, kad renovuosis“, – teigia Kauno būsto modernizacijos agentūros atstovai.
Kauno politikai dėl minėtų objektų tvarkymo finansavimo iš miesto biudžeto lėšų turėtų apsispręsti jau artimiausiame tarybos posėdyje. Vasario 18 d. posėdžio darbotvarkėje jis įrašytas 47 numeriu ir bus svarstomas tarp kitų 153 Kauno miesto savivaldybės administracijos teikiamų sprendimo projektų.
