Vyriausybė palaiko šalies vadovo siūlymą dešimtadaliu padidinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą, skiriamą vietinės reikšmės keliams, savivaldybių nuosavybėn perleidžiant daugiau valstybei priklausančių rajoninių kelių. Ministrų kabinetas pritaria, jog lėšos turėtų būti paskirstomos pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį savivaldybėse, siūlo leisti joms pačioms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori.
Susisiekimo ministerijos parengtą išvadą Vyriausybė priėmė šios savaitės posėdyje.
Anot prezidentūros, didėjant šalies biudžeto sumai, skiriamai valstybinės reikšmės strateginiams kelių objektams, neauga lėšos vietinės reikšmės keliams tvarkyti, o dėl infliacijos de facto net mažėja.
Tad KPPP biudžeto dalį, kuri tenka vietinės reikšmės keliams, nuo dabar skiriamų 33 proc. per dvejus metus siūloma padidinti iki 43 proc.
Siekiant paskatinti savivaldybes perimti daugiau vietinių kelių iš jų valdytojos „Via Lietuva“, nuo 2027 m. siūloma skirti papildomą 5 proc. KPPP lėšų sumą atrinktiems valstybinės reikšmės rajoninių kelių objektams.
Miestuose ir miesteliuose teritorijose esančius valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožus savivaldybės iš „Via Lietuva“ perimtų nuo 2026 m.
Pasikeitus kelių statusui, jų tvarkymas taptų paprastesnis, nes savivaldybėms, kurios savo lėšomis nori remontuotis šalia rajoninių kelių esančius šaligatvius, autobusų stoteles ir kitą infrastruktūrą, nebereikėtų derinti projektų su „Via Lietuva“.
Dabar „Via Lietuva“ valdo 21,2 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių tinklą, kuriam priklauso ir mažo eismo intensyvumo rajoniniai keliai, nesulaukiantys reikiamo dėmesio, bendrovei prioritetizuojant magistralinius ir krašto kelius.
Anot susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio, priėmus pakeitimus, savivaldybės galės pačios spręsti, kokiai infrastruktūrai reikia pokyčių, atsižvelgti į vietos gyventojų poreikius.
„Rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose bus tvarkomi greičiau ir efektyviau. Autobusų stotelės ar pėsčiųjų perėjos įrengimo nebereikės laukti kelerių metų. Palaipsniui didės ir savivaldybėms skiriamas finansavimas, tai leis daugiau investuoti į vietinės reikšmės kelių gerinimą“, – ministerijos pranešime šią savaitę teigė ministras.
Savivaldybėms svarbu laiku užregistruoti jų valdomus kelius, todėl regionams tenkančios KPPP lėšų dalies skaičiavimą pagal registruotų kelių ilgį siūloma atidėti nuo 2025 iki 2027 metų.
Lėšos savivaldybėms būtų paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį.
Tarp siūlymų – ir reikalavimo, kad ne mažiau kaip 50 proc. lėšų būtų skiriama kapitaliniam remontui, atsisakymas.
Prezidentūros manymu, daugelyje savivaldybių pakanka atlikti paprastąjį remontą, neeikvojant didelių sumų kapitaliniam remontui ir taip sutaupant kelis kartus daugiau lėšų. Todėl keičiant įstatymą iš jo būtų išbrauktas žodis „kapitališkai“ ir dėl remonto lygio galėtų apsispręsti pačios savivaldybės.
Numatoma ir kitų pokyčių – siūloma iš vinječių, didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių gabenimo keliais bei mokesčių už eismo ribojimą lėšas pripažinti „Via Lietuva“ pajamomis. Jiems būtų taikoma kasmetinė indeksacija, priklausanti nuo metinės infliacijos lygio.
Seime pateikimą jau praėjusį Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo ir jį lydintį įstatymą pirmadienį planuojama svarstyti skubos tvarka.
Pernai gruodį parlamento priimtame šių metų valstybės biudžete Lietuvos keliams iš viso skiriama 804 mln. eurų, iš kurių KPPP – 583,2 mln. eurų. Dar 59,1 mln. eurų kariniam mobilumui skiriama iš Gynybos fondo, europinės paramos – 161,2 mln. eurų.
Pagal naujosios Vyriausybės korekcijas į biudžetą buvo įtrauktas ir papildomas 20 mln. eurų finansavimas žvyrkelių programai.
Visgi Ministrų kabinetas pabrėžia, kad, vertinant esamą valstybinės reikšmės kelių būklę, yra būtinas dukart didesnis tvarus kelių finansavimas nei iki šiol.
