Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Psichiatrijos klinika ir Bioetikos katedra dalyvauja tarptautiniame didelės apimties „Europos horizonto“ projekte „VOLABIOS“, kurio tikslas – tobulinti ankstyvąją šizofrenijos diagnostiką.
Dalyvavimas projekte suteiks galimybę LSMU tapti lyderiaujančia institucija šizofrenijos tyrimų srityje Europoje. Universiteto įsitraukimas į 18 partnerių iš 11 Europos šalių konsorciumą padės sustiprinti mokslinį bendradarbiavimą su pažangiausiais šios srities mokslininkais ir inovatoriais. Tai ne tik padidins tarptautinį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pripažinimą, bet ir prisidės prie naujų žinių kūrimo bei praktinio jų pritaikymo klinikoje.
Tuo pačiu LSMU Psichiatrijos klinikai šis projektas atvers naujų galimybių plėsti savo veiklą, pritaikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus bei aktyviai prisidėti prie šiuolaikinių prioritetinių šizofrenijos tyrimų. Kliniką stiprins ne tik dalyvavimas klinikinėje projekto dalyje, bet ir naujos infrastruktūros kūrimas – „gyvųjų laboratorijų“ (angl. „living labs“) vystymas. Šios laboratorijos taps erdvėmis, kuriose pacientai galės tiesiogiai dalyvauti inovacijų kūrimo ir testavimo procesuose.
LSMU atstovų teigimu, bus siekiama geriau suprasti molekulinius pokyčius, vykstančius žmogaus smegenyse ir organizme, sergant šizofrenija, bei šias žinias pasitelkti tobulinant šios ligos diagnostiką.
„Šiuo projektu siekiama reikšmingai pagerinti ankstyvąją šizofrenijos diagnostiką ir prevenciją, pasitelkiant inovatyvius biomarkerius, išgautus iš žmogaus kūno skysčių. Projekto tikslas – sukurti patikimą diagnostikos įrankių rinkinį, kuris padėtų tiksliau ir greičiau nustatyti šizofreniją ankstyvose stadijose. Projekto metu siekiama sumažinti diagnostikos paklaidą bent 30 procentų, taip užtikrinant, kad liga būtų atpažįstama kuo anksčiau, o pacientai galėtų gauti tinkamą gydymą laiku“, – pasakoja LSMU Psichiatrijos klinikos doktorantas, psichiatras Jonas Montvidas.
Ir tai, pasak jo, prisidės prie optimalesnio gydymo, geresnės pacientų gyvenimo kokybės ir efektyvesnio ilgalaikio ligos stebėjimo.
„Šis projektas žymi svarbų žingsnį link personalizuotos medicinos, leidžiančios ne tik tiksliau diagnozuoti šizofreniją, bet ir efektyviau stebėti pacientų būklę bei pritaikyti individualizuotus gydymo sprendimus“, – teigia klinikos atstovas.
Projektas, kaip pažymima LSMU pranešime, truks 4,5 metų (54 mėnesius) ir vyks keliais etapais. Jame dalyvaus psichiatrai, bioetikos, klinikinių tyrimų bei kitų sričių specialistai, administracinė komanda. Šiuo metu prie projekto darbuojasi prof. Virginija Adomaitienė, prof. Darius Leskauskas, dokt. Jonas Montvidas, prof. Dainius Pavalkis, prof. Gvidas Urbonas, dr. Dovilė Uždavinytė.
Pacientams šis projektas reikš geresnes galimybes anksti nustatyti ligą, gauti tikslesnę diagnostiką ir naujausius, efektyvesnius gydymo metodus. Be to, „gyvosios laboratorijos“ įtrauks pacientus į gydymo bei mokslinių tyrimų procesus, leisdamos jiems jaustis aktyviais pokyčių dalyviais. Tai prisidės prie geresnės psichologinės savijautos ir didins pasitikėjimą taikomais gydymo metodais.
Paskaičiuota, jog dabar šizofrenija serga apie 1 proc. pasaulio gyventojų. Ši lėtinė liga dažniausiai prasideda jauname amžiuje, trunka visą gyvenimą, progresuodama sukelia negalią. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šizofrenija- vienas iš didžiausią ekonominę naštą keliančių bei labiausiai pacientų gyvenimo kokybę sutrikdančių psichikos sutrikimų pasaulyje. Ankstyva šios ligos diagnostika ir anksti pradėtas gydymas leidžia pasiekti geresnių rezultatų – geresnės ligos kontrolės, mažesnių išlaidų sveikatos priežiūros sistemai bei geresnės pacientų gyvenimo kokybės.
„Vienas iš pagrindinių ankstyvosios diagnostikos privalumų – galimybė greitai reaguoti į pirmuosius ligos požymius, kurie dažnai yra nespecifiniai. Tai gali būti sumažėjęs domėjimasis veiklomis, atsiribojimas nuo socialinės aplinkos, energijos stygius, įkyrios mintys ar baimės. Kadangi šie simptomai gali būti siejami ir su kitomis būklėmis, ankstyva, tiksli diagnostika leidžia atskirti šizofreniją nuo kitų psichikos sveikatos sutrikimų“, – pasakoja J. Montvidas.
Jo teigimu, šiuo metu šizofrenijos diagnostika dažniausiai remiasi klinikiniu vertinimu, kuris priklauso nuo gydytojo psichiatro kompetencijos ir patirties. Toks metodas yra subjektyvus ir gali lemti vertinimo netolygumus bei klaidas. „VOLABIOS“ projektas siekia įveikti šiuos iššūkius, ieškodamas objektyvių molekulinių biožymenų, kurie leistų tiksliau nustatyti ankstyvosios šizofrenijos požymius iš kūno skysčių analizės.
„Inovatyvus metodas sumažins klinikinės patirties įtaką diagnostikos rezultatams, leis objektyviau įvertinti paciento būklę ir padidins diagnostikos tikslumą apie 30 procentų. Tokia pažanga ne tik palengvins psichiatrų darbą, bet ir suteiks pacientams daugiau vilties gyventi visavertį gyvenimą, nepaisant ligos“, – teigia psichiatras.
