Vyriausybei svarstant liberalizuoti antros pensijų pakopos sistemą, o fonduose žmonėms sukaupiant santykinai nedaug lėšų, Lietuvos bankas (LB) siūlo į kaupimą įtraukti darbdavius bei atsisakyti valstybės įnašo, taip pat steigti valstybės valdomą pensijų fondą.
Centrinio valdybos narys Simonas Krėpšta sako, jog per 20 sistemos metų vienas gyventojas sukaupė nedaug pinigų senatvei – vidutiniškai apie 4,6 tūkst. eurų, o į pensiją išėję gyventojai dažnai negauna net pusės buvusio atlyginimo.
„Problemos yra didelės ir struktūrinės, lengvų sprendimų nėra. (…) Pasisakome už struktūrinius pokyčius, didesnį darbdavių įtraukimą į kaupimo sistemą“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė S. Krėpšta.
LB siūlo, kad į darbuotojų kaupimą antrojoje pakopoje įsitrauktų ir darbdaviai – tai padėtų gyventojams sukaupti „reikšmingai didesnes“ lėšas senatvei, be to, būtų galima atsisakyti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įnašo į pensijų fondus – valstybei tai kainuoja apie 300 mln. eurų kasmet.
„Daugelyje šalių jų dalyvavimas yra gana ženklus procentais nuo pajamų. Lietuvoje šio įsitraukimo nėra ir tai vieta, kur galėtume pasitempti“, – kalbėjo centrinio banko atstovas.
„Valstybinės paskatos reikėtų atsisakyti. Tai yra netipinė situacija pasižiūrėjus į kitas šalis“, – pridūrė S. Krėpšta.
Be to, LB siūlo steigti valstybės valdomą pensijų fondą.
Daugiau šia tema
„Manome, kad daliai žmonių tai padidintų pasitikėjimą antrąja pakopa. Daliai žmonių pasitikėjimas išaugtų. Tai būtų ir papildoma konkurencija privatiems fondams. Valstybės institucijos nesiekia pelno, jos siekia efektyvios veiklos. Būtų galima turėti pakankamai mažus mokesčius ir tai užtikrintų prieinamumą bei strateginį investavimą Lietuvoje“, – kalbėjo centrinio banko valdybos narys.
Anot S. Krėpštos, reikėtų tobulinti ir griežtą automatinio įtraukimo sistemą. Pasak jo, žmogus turėtų būti pakviečiamas kaupti antroje pakopoje suteikiant teisę pirmus kelis mėnesius po įtraukimo pasitraukti. Be to, LB nuomone, būtų galima pakartotinai gyventojų neįtraukti.
Kartu centrinis bankas siūlo sukurti patogią ir aiškią informavimo sistemą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė antradienį BNS teigė, kad ministerijos atstovai šiuo metu susitinka su socialiniais partneriais ir renka pensijų sistemos pokyčių pasiūlymus. Konkrečius sprendimus ministrė žada teikti pavasarį.
Fonduose sukaupta vidutinė suma – maža
Per 20 antrosios pensijų pakopos metų vienas Lietuvos gyventojas sukaupė nedaug pinigų senatvei – vidutiniškai apie 4,6 tūkst. eurų, sakė S. Krėpšta.
„Tie žmonės, kurie mažai sukaupę, jie kaupia minimalias sumas. Didelė dalis žmonių iki 2019 metų apskirtai nekaupė nuosavų lėšų“, – teigė centrinio banko atstovas.
Jo teigimu, prastus rezultatus lemia tai, jog didelė dalis žmonių kaupti pradėjo vėlai, nors sistema veikia nuo 2004-ųjų.
Anot S. Krėpštos, kaupimas antros pakopos fonduose efektyvus tik tuomet, jei žmogus kaupia visą darbingą laikotarpį.
LB banko teigimu, pensijos išlieka mažos ir sudaro tik iki pusės buvusio atlyginimo – 45–50 proc. ir yra mažesnės nei Europos Sąjungos vidurkis (60 proc.).
„Lietuvoje pensijų, „Sodros“ finansavimui skiriame 7 proc. BVP. (…) Turint mažą finansavimo srautą negalima tikėtis aukštų pensijų“, – pabrėžė S. Krėpšta.
Finansuoti pensijas bus sudėtinga dėl demografinių iššūkių
Pasak S. Krėpštos, mažai sukaupę gyventojai į fondus perveda minimalias sumas, o didelė dalis jų iki 2019 metų antrojoje pakopoje iš viso nekaupė.
„Jei žmogus kaupė 20 metų, tačiau pagal minimalų standartą, šiandien jis sukaupęs tik 8 arba 9 tūkst. eurų. Be abejo, tai nėra suma, kuri generuotų didelį anuitetą“, – sakė jis.
Centrinio banko vertinimu, antra pakopa efektyvi, tik jei asmuo joje kaupia visą savo darbo laiką ir pakankamai didelę sumą.
LB teigimu, visuomenei sparčiai senstant, ateityje daugės pensininkų bei mažės dirbančiųjų – banko prognozėmis, 2060 metais dešimt dirbančių žmonių turės išlaikyti šešis pensininkus. Šiuo metu jie išlaiko tris pensijos gavėjus.
„Turint šiuo metu pakankamai menką finansavimą, ateinančią demografinę duobę, Lietuva susidurs su vienu didžiausių pensijų papildomo finansavimo poreikių visoje Europos Sąjungoje“, – teigia centrinis bankas.
S. Krėpštos teigimu, per kelis dešimtmečius Lietuvai reikės pritraukti apie 0,5 mln. naujų darbuotojų: „Galbūt įmanoma dalį emigravusių lietuvių susigrąžinti. Tai padėtų stabilizuoti situaciją.“
Kaupimas antrojoje pensijų pakopoje Lietuvoje prasidėjo 2004 metais. LB duomenimis, šiuo metu sistemoje dalyvauja apie 1,41 mln. dalyvių, iš kurių tik 0,78 mln. kaupia aktyviai – jie yra sukaupę 9,1 mlrd. eurų turto.
„Tik pusė dirbančiųjų aktyviai kaupia antrojoje pakopoje“, – sakė S. Krėpšta.
Šalyje veikia 48 antros pakopos pensijų fondai, šešios pensijų kaupimo bendrovės. Vidutinė metinė fondų grąža nuo veiklos pradžios siekia 5,2 proc., o nuo 2019 metų – 8,5 proc.
