„Kas vyksta Kaune“ skaitytoja kreipėsi į redakciją, siekdama išsiaiškinti dėl prievolės teikti išlaikymą rentos mokėtojo sutuoktiniui pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.
„Neseniai mirė mano sutuoktinis, kuris su giminaičiu buvo sudaręs išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria mano vyras įsipareigojo teikti išlaikymą giminaičiui, o šis savo namą perleido mano vyrui. Dabar mirus sutuoktiniui, šis jo giminaitis reikalauja manęs kaip sutuoktinės toliau teikti išlaikymą iki gyvos galvos, nes sutartis buvo sudarytas santuokos metu, nors aš jos nepasirašiau. Ar aš privalau teikti išlaikymą iki gyvos galvos mirus sutuoktiniui?” – plačiau klausimą advokatei pateikė skaitytoja.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, yra išaiškinęs, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos.
Taigi, išlaikymas iki gyvos galvos dažniausiai pasireiškia atliekant tam tikrus veiksmus išlaikymo gavėjo naudai, tenkinant jo poreikius, aprūpinant jį reikiamais daiktais, gyvenamąja vieta, prižiūrint ligos atveju ir pan. CK 6.462 straipsnyje nustatyta, kad šalys sutartyje gali nustatyti galimybę išlaikymą iki gyvos galvos natūra pakeisti periodinėmis piniginėmis įmokomis; šios įmokos mokamos iki rentos gavėjo gyvos galvos.
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis pagal savo prigimtį yra fiduciarinė, grindžiama asmeniniu pasitikėjimu, kad rentos gavėjui paprastai yra svarbios asmens, teikiančio išlaikymą, savybės, nes rentos gavėjas tampa priklausomas nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi rentos gavėjas išreiškia pasitikėjimą konkrečiu asmeniu, sutikdamas būti jo prižiūrimas, šiam teikiant atitinkama forma išlaikymą natūra, ir perduodamas rentos mokėtojui nuosavybės teisę į savo nekilnojamąjį turtą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi negali būti įpareigotas teikti išlaikymą, t. y. priežiūrą, gyvenamąją vietą, maitinimą ir t. t., rentos mokėtojo sutuoktinis, kuris įstatyme nustatyta forma nėra išreiškęs savo valios atlikti tokius veiksmus rentos gavėjui, o šis savo ruožtu nėra išreiškęs pasitikėjimo rentos mokėtojo sutuoktiniu ir gali nepageidauti būti nuo jo priklausomas (nuolat prižiūrimas, esant reikalui, maitinamas, slaugomas ir pan.).
Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties išplaukia, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas, suderinta jų valia, konsensusas. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose asmenys dalyvauja laisva valia, jie patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne.
Skaitytojos atveju, jeigu išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje užfiksuota valia sudaryti sutartį būtent su jos sutuoktiniu, perduodant jam nuosavybės teisę į namą ir išreiškiant pasitikėjimą bei sutinkant už perduotą nekilnojamąjį turtą gauti iš jo išlaikymą iki gyvos galvos, nesant duomenų, patvirtinančių, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta ir su skaitytoja, mirus rentos mokėtojui jo sutuoktinė nėra įpareigota teikti išlaikymą sutartyje nurodytam asmeniui.
