Kaunietis skulptorius Rimantas Okulič – Kazarinas toliau džiugina Kauno senojo architektūrinio paveldo mylėtojus. Tiesa, tos dovanos primena ne esančius, o buvusius ir jau išnykusius nuo žemės paviršiaus unikalius tarpukario laikų statinius. Kai kuriuos iki šiol su nostalgija gerai mena vyresniosios kartos kauniečiai.
Primins išnykusius statinius
Prieš Naujuosius metus skulptorius Laisvės alėjoje prie Tado Ivanausko zoologijos muziejaus pastatė iš bronzos išlietą skulptūrinę kompoziciją, kuri primena tarpukaryje čia pastatytą Art Deco šedevrą – centrinį Žydų banką.
Tai buvo pirmas iš trijų miesto savivaldybės finansuojamų jo sukurtų „Kauno akcentai“ kūrinių „Nematomi istoriniai objektai“.
Dar viena kompozicija netrukus atsiras Vienybės aikštėje. Ji primins tarpukario metais čia stovėjusį tarpukario metų verslininkų, brolių Vailokaičių namą bei netoliese stovėjusią elektrinę. Šie statiniai, 1944 metais traukiantis vokiečiams, buvo susprogdinti. Šioje kompozicijoje bus ne tik šie pastatai bet ir Vienybės aikštės schema su nuorodomis kur jie stovėjo.
„Yra dar keletas statinių kuriuos norėjau irgi įamžinti, bet pasirinkau šiuos tris kurie jau dingę nuo žemės paviršiaus“, – sakė skulptorius.
Daugiau šia tema
Buvo tikras Art Deco šedevras
Po Naujųjų metų Kauko laiptų viduryje esančioje aikštelėje jau atsirado antroji skulptoriaus kompozicija, kuri primena netoliese ant šlaito stovėjusią garsiąją tarpukario laikų architekto bei inžinieriaus Felikso Vizbaro (1880 – 1966 m.) baltąją vilą.
Atėjus sovietams bei ją nacionalizavus sovietmečiu joje veikė populiarusis „Kauko“ restoranas.
Nors jis buvo tikras to meto architektūrinis pasididžiavimas, Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę pastatas pamažu nyko ir jo likučiai 2016 metais buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus.
Nors šis statinys pagrįstai daugelio istorikų laikomas pačiu unikaliausiu Kauno architektūriniu Art Deco šedevru, to meto kultūros paveldo specialistų nuomone, jis buvo tiek susidėvėjęs, kad pabandyti prikelti jį naujam gyvenimui buvo neįmanoma (Nors kas dabar gali pasakyti ar tikrai buvo taip beviltiška…? – aut. M. P. pastaba).
Kodėl R. O. Kazarinas pasirinko šiai kompozicijai būtent šią vietą Kauko laiptų viduryje, o ne greta buvusios pilaitės, „paaiškina“ įrašas jos šone. „1929 m. Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė dukrai nurodo kaip rasti jos naują butą – leistis reikia į pakalnę pro Vizbarą“.
Pastatė tris kotedžus
Nugriovus apleistus statinius keletą metų jų vietoje buvo apleista bei neprižiūrima nemaža teritorija. Galiausia čia pagal architekto Igno Kalinausko projektą bendrovė „Kaminta“ jau pastatė tris kotedžus „Kauko vilos“. Juose bus 11 apartamentų bei požemiai garažai. Jų plotas bus nuo 64 iki 300 kv. m. ploto. Šiuose butuose suprojektuota terasa ar balkonas.
F. Vizbaro pilaitės vietoje pastatytos „Kauko vilos“
Projekte numatyta atgaivinti ir istorinio restorano „Kaukas“ fontaną bei įrengti skulptūrų parką.
Internete pristatant šiuos statinius taip pat rašoma, kad fasado ornamentus įkvėpė Vizbaro pilaitė – fasado linijos šiuolaikiškos, tačiau puošnesnės ir dekoratyvesnės, nei įprasta, bei primena suskilinėjusio medžio elementus.
