Grandiozinis projektas ties Kaunu – naujų Kleboniškio tiltų per Nerį statybos – oficialiai baigtas. Tačiau realių eismo pokyčių dalis vairuotojų nepajautė ir situaciją, kuomet kelių eismo juostų srautai susijungia į dvi, prilygina butelio kakliukui. Ar A1 kelias galėtų būti platinamas ir kokių sprendimų imsis AB „Via Lietuva“?
2022-ųjų balandį magistralinio kelio Vilnius-Kaunas ruožui (A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 18,1 km iki 95 km) suteikta automagistralės kategorija. Vykdant šį projektą, buvo įdiegta visa eilė saugos priemonių – atitvarai, greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, kintamieji ženklai, nesaugiose vietose padidintos greitėjimo ir lėtėjimo juostos ir kt. Dabar šiuo ruožu galima važiuoti 130 km/h greičiu vasarą ir 110 km/h greičiu žiemą. Visų įgyvendintų projektų, kurių reikėjo, kad būtų užtikrinti automagistralėms keliami reikalavimai, vertė apie 47,6 mln. eurų.
Ne kartą pažymėta, kad vidutinis metinis paros eismo intensyvumas nuo Vilniaus iki Kauno siekia beveik 30 tūkst. automobilių per parą ir tai viena labiausiai apkrautų Lietuvos valstybinės reikšmės transporto arterijų. Teigta, kad rekonstravimo darbų, vykdytų minėtame A1 kelio ruože, tikslas – užtikrinti eismo saugos reikalavimus, tokio intensyvumo keliams atitinkančias sąlygas. Tad natūralu, kad eismo dalyviams kyla klausimų dėl kitų A1 kelio ruožų ir net eismo juostų platinimo galimybės.
„Daugelis žmonių nesupranta, kodėl rekonstruojant ir statant naujus A1 tiltus ties „Mega“, kartu nebuvo plečiamas kelias link Vilniaus pusės? Lyg pagal projektą turėjo būti, kur kas daugiau eismo juostų? Ar pasikeitė projektas? Daug žmonių kelia įvairius video, nesuprasdami, kodėl už naujųjų tiltų lieka tik 2 juostos ir formuojasi kamščiai“, – gruodžio viduryje naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ teiravosi skaitytoja.
Daugiau eismo juostų vairuotojai visgi sulaukė, tačiau praplatėjo tik kelio atkarpa jau minėtais tiltais. Iki grandiozinio projekto Kleboniškio tiltą sudarė du atskiri gelžbetoniniai tiltai. Pirmoji krantų jungtis, kuria automobiliai judėjo link Klaipėdos, pastatyta 1964 m., o antroji, kuria judėta link Vilniaus – 1981 m.
Įgyvendinus visą Islandijos plento projektą, kuris apėmė magistralinio A1 kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km rekonstravimą, tranzitinio ir vietinio eismo srautai tapo atskirti: keturios vidurinės juostos skirtos tranzitiniam eismui, o keturios kraštines naudojamos kaip jungiamasis kelias vietiniam eismui. Tačiau vykstantys Vilniaus link galiausiai vis tiek susilieja į dvi eismo juostas, šią situaciją vairuotojai neretai prilygina butelio kakliukui.
Daugiau šia tema
Ar kas nors keisis?
Pasiteiravus, ar A1 kelio ruožai ties Kaunu galėtų būti platinami, AB „Via Lietuvos“ atstovas Vytenis Utaras sausio pradžioje naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė, kad ieškant geresnių eismo alternatyvų, jau rengiami projektiniai pasiūlymai.
„Šiuo metu rengiami priešprojektiniai sprendiniai, analizuojamos alternatyvos ir ieškoma geriausio varianto pritaikant A1 kelio ruožus prie A. Meškinio tilto eismo srautų. 2025 metais planuojame projektavimo ir teritorijų planavimo dokumentų pirkimus. Jei neiškils papildomų klausimų ir projektas bus suderintas pagal planą, rangos darbai prasidės 2027 metais“, – apie ateities planus sakė V. Utaras.
„Via Lietuvos“ atstovas taip pat pažymėjo, kad pastaraisiais metais A1 (Vilnius–Kaunas-Klaipėda) keliui buvo skirtas didelis dėmesys.
„Via Lietuva“ nuolat siekia, kad šalies kelių infrastruktūra būtų moderni, saugi ir patogi. Dėl eismo intensyvumo kelio danga daugelyje A1 ruožų buvo nusidėvėjusi – atsirado plyšių, provėžų ir kitų pažeidimų. 2023 metais buvo suremontuoti 14 kilometrų kelio, o 2024 metais – dar 23 kilometrai. Septyniuose atnaujintuose ruožuose sutvarkyti kelio pagrindai, atitvarai, nuovažos, šalikelės, stotelės ir paklota nauja kelio danga, pritaikyta intensyviam magistralinio kelio eismui“, – komentavo V. Utaras.
Ašigalio viadukas
Tai, kad baigus statyti Kleboniškio tiltus, spūstys A1 kelyje dar nesibaigs, signalizuoja ir paruošiamieji darbai ties Ašigalio gatve. 2024 metų spalį Kauno miesto savivaldybė paskelbė, kad pradedamos Ašigalio viaduko statybos virš A1 magistralės. Naująjį viaduką stato bendrovė „Autokausta“, įsipareigojusi darbus atlikti už 7,65 mln. eurų. Statyboms numatyta lygiai 12 mėnesių.
Primename, kad pirmieji darbai būsimo viaduko prieigose užvirė dar 2017–2018 metais. Suformavus žiedinę sankryžą ir dviem kryptimis sujungus Ašigalio gatvę su magistraliniu keliu, atsirado papildomas įvažiavimas ir išvažiavimas iš miesto.
Įgyvendinant pirmąjį projekto etapą atlikta ir daugiau darbų – suformuoti kelio pylimai bei nutiestos požeminės komunikacijos. Artėjant viaduko statyboms, baigta ruošti maždaug 2 ha ploto teritorija Kleboniškio pusėje ten suprojektuotiems nuvažiavimams su žiedine sankryža.
Kelininkus vairuotojai sutiks ir toliau nuo Kauno
Tuo metu AB „Via Lietuva“ skelbia apie dar vienus didelius planus netoli Kauno – baigus laikino tilto per Kruną statybas bus pradėti esamo tilto rekonstravimo darbai.
Kaip jau rašyta, Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esantis tiltas per Kruną šiuo metu yra blogiausios būklės tiltas Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, jog Krunos tiltas yra intensyviausioje šalies automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei įvertinus čia kasdien fiksuojamus transporto srautus bei jų intensyvumą – įgyvendinant tilto rekonstrukciją priimtas sprendimas, pirmiausia, statyti laikinąjį tiltą.
Esamo tilto per Kruną rekonstrukcijos metu eismą iš Vilniaus Kauno kryptimi planuojama kreipti laikinu tiltu, o eismą iš Kauno Vilniaus kryptimi – rekonstruojamo tilto viena puse. Kita tilto pusė bus rekonstruojama.
Planuojama, kad visas projektas – laikinojo tilto pastatymas ir esamo tilto rekonstravimas – bus baigtas 2026 metais. Darbus atlieka UAB „Tilsta“. Sutarties vertė – kiek daugiau nei 24 mln. Eur su PVM.
