Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą.
Po pateikimo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) projektams parlamentas pritarė bendru sutarimu. Toliau siūlymus svarstys Ekonomikos komitetas, į plenarinių posėdžių salę jie sugrįš gruodžio viduryje.
„Šių projektų tikslai yra sukurti teisinį pagrindą Inovacijų agentūrai vertinti ir priimti sprendimą, ar ūkio subjektas, siekiantis gauti valstybės paramą, turi didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą“, – iš Seimo tribūnos šią savaitę kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen.
Pagal dabartinę tvarką, „startuolis“ yra labai maža ar maža įmonė, Juridinių asmenų registre įregistruota ne ilgiau kaip 5 metus.
Tad, anot viceministrės, kai paramos siekiančios įmonės vertinamos skirtingų institucijų ir tik pagal dydį bei gyvavimo amžių, kyla rizika, kad lėšos bus netiksliai paskirstytos.
Papildžius įstatymą, startuoliai būtų geriau atskiriami nuo kitų mažų ir labai mažų įmonių.
„Priėmus šį aktą būtų užtikrinta, kad startuoliams skirta parama būtų skirta būtent startuoliams“, – pabrėžė viceministrė.
Reguliuos DI plėtrą
Siūlymais ministerija taip pat siekia spartinti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą Lietuvoje. Projektai įgyvendina ir Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto aktą.
„Priėmus įstatymo projektus, bus įgyvendintos skubiausios ES reglamento nuostatos dėl nacionalinių kompetentingų institucijų paskyrimo. Taigi, įstatymas ne reforminis, (…) tai aktualu laike, kad Lietuva būtų konkurencinga, būtume vieni pirmųjų inovacijų srityje“, – sakė Neringa Morozaitė-Rasmussen.
Inovacijų agentūra ir Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) taps pagrindinėmis DI priežiūros institucijomis.
Siūloma, kad agentūra tvirtins įstaigas, norinčias gauti notifikaciją teikti DI sistemų vertinimo paslaugas visoje ES, o RRT prižiūrės DI sistemų rinką.
Notifikuotos įmonės, mokslo ir studijų institucijos vertins didelės rizikos DI sistemas ir jas sertifikuos, kad užtikrintų tokių produktų saugumą.
Lietuva tampa viena pirmųjų šalių ES, pradedanti kurti bandomąją DI aplinką – vadinamąją dirbtinio intelekto „smėliadėžę“.
ES Dirbtinio intelekto aktas įsigaliojo šių metų rugpjūčio 2 d., su tam tikromis išimtimis bus taikomas po dviejų metų – nuo 2026 m. rugpjūčio.
Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, DI technologijų naudojimas Lietuvoje nuo praėjusių metų išaugo nuo 4,9 proc. iki 8,8 proc.
Tikėtina, kad šis skaičius ir toliau augs, todėl įmonėms labai svarbu nepažeisti ES reikalavimų, nes už tai gali grėsti baudos.
