„Delfi“ dar birželį rašė apie paauglį, kurį 6 vaikinai išsitempė į atokų parkelį ir žiauriai sumušė. Nukentėjusiojo artimieji iki šiol nesulaukia teisingumo, netgi atvirkščiai, šiuo metu istorijoje teliko vienas kaltininkas, o ar jis bus nubaustas, neaišku.
„Mūsų nepilnametis vaikas, dar balandį po pamokų vienoje Kauno gimnazijoje buvo sučiuptas prie mokyklos jaunuolių grupės, prievarta nutemptas į greta esantį miškelį, ir žiauriai sumuštas. Iš vaiko buvo reikalaujama ir pinigų“, – feisbuke penktadienį paskelbė komunikacijos ekspertas Jaunius Špakauskas.
Dabar feisbuke apie šį įvykį plačiai parašė Jaunius Špakauskas, kuris atskleidė, kad tyrime beliko vienas įtariamasis, nors egzekucijoje dalyvavo 6 jaunuoliai.
„Mūsų sąžiningai mokamais dideliais mokesčiais išlaikoma policijos tyrėja pradžioje teigusi, kad tyrimas bus išspręstas greitai, nes situacija – jautri, po žiniasklaidos straipsnio pranešė, kad byla bus nagrinėjama „įprasta tvarka“, o vėliau nutrauktas suėjus lygiai 6 mėn. Malonus sutapimas – paskutinę įstatyme numatyto termino dieną.
Mūsų šeimos nusamdytas advokatas sakė, kad profesionaliai dirbanti prokurorė nutraukdama ikiteisminį tyrimą priteistų bent 500 eur žalą, tuo tarpu mums kreipiantis, rengiant civilinį ieškinį, nebuvo pasiūlyta nieko – tyrimas nutrauktas neatlyginus nei turtinės, nei neturtinės žalos.
Iš 6 budelių, teliko vos vienas kaltininkas, kuris spardė ir daužė mūsų vaiką. Kitas jaunasis nusikaltėlis reketavęs, spjaudęs, žeminęs – išteisintas visiškai. Ratu stovėję egzekucijos liudininkai „tik žiūrėjo kitur, į kitas puses“, ir „nieko nematė“. Koks netikėtas apakimas unikaliu istoriniu momentu!“ – rašo J. Špakauskas.
Jis retoriškai klausė, kokius signalus siunčia toks teisėsaugos požiūris į nusikaltimus.
„Kad gali mušti, daužyti, spardyti, reketuoti, spjaudyti ant nieko dėto žmogaus absoliučiai be jokių pasekmių? Kad gali terorizuoti auną žmogų saugioje turinčioje būti aplinkoje – mokykloje? Kad padaręs žiaurų nusikaltimą ne tik kad nesulauksi Lietuvoje jokios bausmės, bet netgi bus absoliučiai apsaugotas tavo privatumas? Kad žmogų ginti turintys pareigūnai – policijos tyrėjai ir prokurorai, gerbiami teisėjai – stos ne į aukos, bet į budelių pusę? Dar daugiau, kad nusikaltėliams tinkama maniera valstybės pareigūnai „auklės“, darys spaudimą, grasins aukos tėvams?
Tokius signalus Lietuvos valstybės vardu mums siunčia institucijos. Ir aš be jokios ironijos sakau – visai nenustebsiu pamatęs, kaip Aistė Česaitienė sulaukia paaukštinimo! Nes efektyviai veikia šita garbinga asaba, veikianti mano Tėvynės vardu“, – rašo jis.
Prokuratūros pozicija stebina
Beje, kai „Delfi“ anksčiau dėl šio įvykio kreipėsi į prokurorę A. Česaitienę, ji aiškino, kad žiniasklaida neturi teisės net domėtis tokiomis istorijomis.
„Dabar žiūrėkite, kaip aš jums pasakysiu kaip žurnalistui, – kalbėjo prokurorė. – Tai yra nepilnamečių tyrimas, tiek įtariamųjų, tiek nukentėjusiųjų. Motina ir kiti proceso dalyviai yra įspėti, kad draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius pagal Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 177 str. Žurnalistams irgi ne pro šalį būtų pasidomėti baudžiamąjį procesą reglamentuojančiu kodeksu ir juose nurodyta tvarka, atitinkamais straipsniais, reglamentuojančiais nepilnamečių tyrimą.“
Tokia prokuratūros pozicija, kad net nukentėjusiesiems draudžiama kalbėti, stebina J. Špakauską.
„Lietuvos valstybę ir jos žmones ginti turinti prokurorė Aistė Česaitienė (lai Lietuva žino savo herojus!) pirmiausiai apkaltino, kad mūsų vaikas „per jautrus“.
Bet tikrai nesitikėjome, kad susidursime su neįtikėtinu be galo įžūliai besielgiančios prokurorės kerštu žiniasklaidoje pasirodžius straipsniui, nušviečiančiui institucijų neveiklumą.
Pasirodžiui straipsniui prokurorė liepė pasirašyti raštą, kad neviešinsime ikiteisminio tyrimo informacijos (kuri mums nebuvo teikiama!), slėpdamasi įstatymu turinčiu saugoti nepilnamečių duomenis.
Žinoma, tas padaryta ignoruojant faktą, kad straipsnyje nebuvo atskleisti nė vieno vaiko duomenys (!), net aukos vardas, tik paviešintas gerbiamos, paaukštinimo laukiančios, prokurorės vardas ir pavardė. Aistė Česaitienė, priminsiu, kad tik jumi nepasimirštų prokuratūros metų darbuotoja!
Tas ir užtraukė sąžiningai dirbti ir saugoti, pirmiausia, nukentėjusįjį, atsisakiusios prokurorės neapykantą“, – rašė J. Špakauskas.
Žiauri egzekucija
„Delfi“ jau rašė, kad ši istorija prasidėjo, kai Kauno policija balandžio 12 d., maždaug 22 val. 15 min., gavo pranešimą, kad Šilainių mikrorajone smurtauta prieš nepilnametį. Pareigūnai, įvertinę aplinkybes, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 str.).
„Mano sūnaus penktadienį po pamokų prie mokyklos laukė gal 6 ar 7 vaikinai, kurie už rankų jį nutempė į parkelį, nuošalesnę vietą šalia mokyklos. Ten parklupdė ant kelių, apspjaudė, trenkė jam į veidą su kumščiu ir spyrė į galvą. Vienas iš tų berniukų liepė jam per savaitę atnešti 50 eurų, jei neatneš, tai jį ištemps iš mokyklos ir su juo susidoros“, – pasakojo Lina (vardas pakeistas).
Pasak pašnekovės, tokia egzekucija surengta, nes prieš keletą dienų jos sūnus mokykloje susikivirčijo su viena mergaite, kai ši liepė jam su draugu dingti iš sėdmaišių erdvės, o jiedu nepaklausė.
„Ta mergaitė pasiskundė savo broliui ir viskas dėl to atsitiko“, – pasakojo sumušto paauglio mama.
Tą patį vakarą Lina iškvietė policiją, atvykę jauni pareigūnai į situaciją sureagavo labai rūpestingai.
„Jie padrąsino, sakė, labai gerai, kad kreipėtės, teisingai padarėte“, – pasakojo ji.
Įtarimai dėl sumušimo buvo pateikti dviem smurtavusiems 16-mečiams, visi kiti incidento dalyviai pripažinti liudytojais.
Sukrėtė prokurorės žodžiai
Tačiau po pirmo teigiamo įspūdžio, šeima susidūrė su visai kita teisėsaugos puse.
Po nepilnamečių apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, Lina sakė iš bylą kontroliuojančios prokurorės išgirdusi, kad kaltinamieji prisipažino, todėl tyrimas greičiausiai bus nutrauktas pagal BK 93 str. Šis straipsnis leidžia nepilnametį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jis nusikaltimą padaro pirmą kartą, pripažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą.
„Aš po to skambinau prokurorei ir klausiau, kaip čia yra, juk jie nesigaili dėl to. Vieno jų mama per teismą net buvo pakankamai agresyvi, pati klausinėjo, ko mano sūnus nerėkė, kodėl jis nesipriešino, ko jis lindo prie mergaitės. Prokurorei sakiau, man neatrodo, kad ta šalis gailėtųsi. O prokurorė sako, įstatymas toks, kad jie neturėtų gailėtis“, – pasakojo Lina.
„Ir labiausiai mane sukrėtė, kai prokurorė pasakė: čia jūsų vaikas labai jautrus, kad išsigando tų aštuntokų, – pridūrė pašnekovė, sunkiai rinkdama žodžius. – Man rodos, prokurorė užima ne tą poziciją. Tai parodo empatijos stoką. Jautrus… Tą savaitę, kai prokurorė tai pasakė, Lietuvoje nusižudė du vaikai.“
Liną nustebino ir prokurorės pareiškimas, kad faktas tas, jog sūnus kabinėjosi prie mergaitės.
„Tokie žodžiai man pasirodė kaip profesionalumo stoka. Teisininkė sako, kad tai – faktas. Koks faktas? Kas tai įrodė? Kaip galima taip sakyti?“ – stebėjosi ji.
Be to, pasak pašnekovės, tyrimo metu ignoruotas faktas, kad iš nukentėjusiojo reikalauta 50 eurų. Jei būtų įrodyta ši aplinkybė, kaltinamųjų veiksmai gali būti vertinami kaip turto prievartavimas panaudojant smurtą, tai – sunkus nusikaltimas, už kurį gresia laisvės atėmimas iki 8 metų.
„Visi vaikai girdėjo, kad reikalavo 50 eurų. Kodėl tai nėra vertinama kaip reketas? Nes niekas neprisipažino“, – paminėjo Lina.
Papildyta 16.34 val.
Po šios publikacijos pasirodymo pranešta, kad susipažinusi su šiandien jai atsiųsta informacija, susijusia su ikiteisminiu tyrimu, kuris buvo pradėtas šių metų pavasarį dėl įtariamo smurto prieš nepilnametį Kaune, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusios Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Česaitienės veiksmų ir pavedė šį patikrinimą atlikti Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
