Ketvirtadienį 18 val. Kaune ir Vilniuje vyko protestai prieš suformuotą valdančiąją daugumą, prie kurios prisijungė ir antisemitiniais pareiškimais parlamentaro priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio partija „Nemuno aušra“. Kritiškų žodžių negailėjo ir buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Protesto akcijos „Dešimt tylos minučių“ ketvirtadienį taip pat rengiamos ir Vilniuje, prie Seimo bei Tauragėje.
Kaune protestas vyko Studentų skvere.
Protesto organizatorė Claudia Rupsys paaiškino, jog protesto tikslas – atkreipti dėmesį į vertybių stoką Lietuvos politikoje.
„Šis renginys yra taikus susirinkimas, skirtas išreikšti mūsų vertybes ir užtikrinti, kad politikos etika ir atsakomybė būtų prioritetas. Norime, kad renginys liktų tik simboliniu pareiškimu, todėl nusprendėme žiniasklaidai nesuteikti papildomų komentarų.
Nes tai nėra politinė akcija ir mes nesiekiame užimti politinių pozicijų. Mūsų tikslas yra parodyti solidarumą su vertybėmis, kurias palaikome ir paskatinti pagarbą bei atsakomybę politikoje“, – kalbėjo organizatorė.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas susirinkusiems sakė, jog protestas buvo organizuojamas ne vien dėl antisemitizmo, tačiau ir dėlto, jog žmonės nori teisingos ir geros Lietuvos.
Proteste dalyvavo ne tik Lietuvos ateitimi susirūpinę gyventojai ir visuomenininkai, bet ir buvęs Kauno meras, konservatorius, Andrius Kupčinskas.
Kaip žinoma, premjero postą formuojamoje Vyriausybėje užims Gintautas Paluckas, o A. Kupčinskas socialdemokratų keliamą premjerą artimai pažįsta jau ilgesnį laiko tarpą.
Mat A. Kupčinskas kartu su G. Palucku žaidžia Seimo krepšinio komandoje. Taip pat abu politikai yra Seimo ekonomikos komiteto nariai.
Pirmiausia, kodėl atvykote į protestą? Ką norite pasakyti?
Dėl to, kad esu kaunietis, pirmiausia.
Bet suprantu, kad turbūt sudaryta koalicija nelabai džiaugiatės?
(Juokiasi) Žinote, džiaugsmai visai nesusiję su politika. Tik tiek pasakysiu.
Šiek tiek ironizuoju. Bet kokią pagrindinę problemą matote tokioje koalicijos delionėje?
Matau tokį klausimą – mes norime išgyventi, ar ne.
Tai išgyvenimo klausimas?
Taip. Ar mes norime išgyventi kaip tauta, ar mums vienodai rodo, ar mes tik susirūpinę savo eurais, šimtu ar dviem šimtais. Ar kaip socdemai šneka, trim tūkstančiais. Man atrodo, ne tas svarbiausia.
Jeigu skaitai istorijos knygas, tada žinai, jog tai tęsiasi 300-400 metų. Mes dėl to turėtume būti susirūpinę.
Sakote, kad R. Žemaitaitis tęsia seną lietuviško antisemitizmo tradiciją?
Antisemitizmas tėra proga jam išeiti (į viešumą, pastaba). Aišku, iš vienos pusės galime pasidžiaugti, kad jis visokius Puidokus ar Uspaskichus nustūmė į šoną. Bet atėjo reakcinga jėga, kuri turi labai didelių sąsajų su rytais.
Kai kurie kritikai sako, kad kai apie R. Žemaitaitį buvo tiek daug kalbama, arba kai Jūsų (dabar jau buvęs) partijos pirmininkas palygino R. Žemaitaitį su Adolfo Hitlerio atėjimu į valdžią, tai jam padėjo nušluoti konkurentus. Taip galėjo būti?
Mes matome rezultatą, faktą. Kas padėjo ar nepadėjo, tai detalės. Mes dabar turime rezultatą, nelabai garbingą aktą. Kadangi aš buvau Baltijos asamblėjos prezidentu, aš jaučiu, kokios nuotaikos yra aplink Baltijos jūrą.
Nelabai jos (nuotaikos) kokios. Ypač kai kolegos, draugai, parlamentarai šneka, kad jūs judate visai ne ta kryptimi.
G. Paluckas sakytų, kad užsienio politikų pasisakymai nebuvo organiški, o greičiau suderinti konservatorių. Ką atsakytumėte į tokius teiginius?
G. Paluckui reikia taip šnekėti. Mes su juo žaidėme vienoje krepšinio komandoje, už Lietuvą. Krepšinyje jis yra geras. Per keturis metus laimėjome tris taures. Ten jis buvo geras. Ar čia bus geras – aš turiu abejonių.
