Prieš pat Vėlines „Via Lietuva“ pasigyrė džiugia žinia – anksčiau nei planuota baigti remonto darbai automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Tačiau A1 kelio atkarpoje ties Rumšiškėmis vis dar galima matyti geltonąsias linijas ir kitus apie kelio remontą įspėjamuosius ženklus.
Spalio 31 dieną „Via Lietuva“ išplatintame pranešime buvo teigiama: „Artėjant ilgajam savaitgaliui „Via Lietuva“ didina saugumą intensyviausio eismo šalies automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Šiandien eismui atidaroma jau paskutinė baigta ir ilgiausia suremontuota šio kelio atkarpa. Planuota, kad remonto darbai automagistralėje bus vykdomi iki rudens pabaigos, tačiau įvertinus lapkričio pirmosiomis dienomis išaugantį eismo intensyvumą bei poreikį užtikrinti didesnį eismo dalyvių saugumą bei transporto priemonių pralaidumą – darbai baigti mėnesiu anksčiau.“
Tačiau A1 keliu vykstantiems vairuotojams kyla klausimas, ar toks kelio remonto „baigtumas“ iš tiesų didina eismo saugumą? Vairuotojai atkreipia dėmesį, kad magistralėje vis dar yra likusios senosios geltonos linijos, vedančios į priešpriešinio eismo juostą, apie remontą signalizuojantys atitvarai bei kelio ženklai net iki 70 km/val. ribojantys transporto priemonių greitį.
Svarbu paminėti tai, kad pagal Kelių eismo taisykles, geltonos linijos turi pirmenybę prieš baltas. Tai reiškia, kad jau „baigtame remontuoti“ automagistralės ruože ties Rumšiškėmis vairuotojams tenka patiems susiorientuoti, kurios linijos galioja, o kurias kelininkai galimai pamiršo panaikinti.
Dėl šios situacijos naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į „Via Lietuvą“, gavę informacijos, publikaciją papildysime.
Tiesa, kaip naujienų portalui 15min.lt, komentavo „Via Lietuva“, laikinojo apvažiavimo ardymo darbai automagistralėje ties Rumšiškėmis prasidėjo tik po ilgojo savaitgalio – lapkričio 4 dieną. „Via Lietuva“ planuoja, kad šie „rekvizitų“ ardymo darbai truks tris savaites.
Paskubėjo pasigirti, nes sulaukė kritikos?
Šią savaitę „Via Lietuva“ darbus sukritikavo ir Valstybės kontrolė. Atlikus įmonės auditą nustatyta, kad valstybinės reikšmės kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros darbų planavimas turi ženklių trūkumų:
– 86 proc. viešojo pirkimo sutarčių dėl valstybinės reikšmės kelių statybos darbų atlikimo vėlavo. Daugiau nei trečdaliu atvejų darbai vėlavo nuo pusmečio iki 3 metų.
– Nebuvo nuosekliai ir skaidriai suplanuoti valstybinės reikšmės kelių statybos darbai ir paskirstyti finansiniai ištekliai. Dėl šios priežasties negalima įsitikinti, kad AB „Via Lietuva“ 2021–2023 m. sprendimai dėl darbų apimčių buvo pagrįsti.
– Valstybinės reikšmės kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros darbams 2021–2026 m. numatytas ir planuojamas finansavimas mažesnis už poreikį, apskaičiuotą už šiuos darbus atsakingų institucijų.
