Pastaraisiais keliais metais Kauno miesto savivaldybė galėjo pasigirti ne vienu ambicingu projektu. Štai visai neseniai atidarytas vadinamasis „Kleboniškio“ tiltas, netrukus duris atvers ir mokslo populiarinimo centras „Mokslo sala“. Tačiau iš tiesų savivaldybė prie šių projektų prisidėjo ne tiek ir daug – daugelis jų, pilnai ar iš dalies finansuoti kitais šaltiniais. Kauno valdžia apie šių projektų finansavimą nutyli ir pabrėžia, kad dabartinė centrinė valdžia Kauno nepalaiko ir finansiškai neremia.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ pristato kelis svarbiausius ar ambicingiausius projektus, kurių pilna apimtis ar bent didelė dalis išlaidų, buvo apmokėtos centrinės valdžios, Europos Sąjungos ar privačių investuotojų lėšomis.
Dalis jų buvo įgyvendinti pastaraisiais metais, keli iš jų įgyvendinami šiuo metu, ar jau visai netrukus taps prieinami visuomenei.
„Kleboniškio“ tiltas
Rugsėjo 26 d. sutvarkyta Alfonso Meškinio tilto dalis, nors dažniausiai šis tiltas vadinamas tiesiog „Kleboniškio“ tiltu.
Šio tilto remontas kainavo 70 mln. eurų ir nors juo itin dažnai naudojasi kauniečiai, didžioji dalis šios sumos apmokėta „Via Lietuva“ lėšomis, o savivaldybė neskyrė nė cento. Per dieną čia pravažiuoja apie 80 tūkst. automobilių. Šiuo metu pradedamas remontuoti paskutinysis tiltas.
Visgi tilto jungtis turi ir strateginį panaudojimą.
„Tai viena iš karinio mobilumo jungčių. Ir mūsų sąjungininkams, ir mūsų pačių pajėgoms leis saugiai judėti, nes tiltas atitiks aukščiausius standartus“, – aiškino Marius Švaikauskas, „Via Lietuva“ generalinis direktorius.
Be „Via Lietuva“ lėšų, papildomas finansavimas gautas iš Europos Sąjungos pinigų.
„Iš papildomų Europos sąjungos šaltinių mes esame laimėję konkursus ir gavę finansavimą, kita dalis yra bankų solidarumo mokesčio lėšos, naudojamos kariniam mobilumui užtikrinti“, – nurodė LR susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Minėtu transporto mazgu kasdien naudojasi tūkstančiai Kauno miesto gyventojų, tačiau Kauno savivaldybei prie šio projekto prisidėti nereikėjo, nes šie tiltai – respublikinio eismo tinklo dalis.
„Mokslo sala“
Mokslo populiarinimo centras „Mokslo sala“ duris lankytojams turėtų atverti dar šiais metais. Bendra šio projekto vertė siekia 37,7 mln. eurų, tačiau daugiau nei pusė šios sumos bus padengta ne Kauno miesto savivaldybės pinigais.
Iš minėtos sumos 29 mln. eurų skirta pastato statyboms, apie 9 mln. eurų – ekspozicijai, planetariumui, laboratorijų įrangai ir kitoms mokymo priemonėms, baldams.
Štai beveik pusė – 18,2 mln. eurų išlaidų dengiama Europos Sąjungos pinigais, centrinė valdžia skirs dar 3,7 mln. eurų.
„Mokslo salą“ stato įmonė „Autokausta“.
Centrinis paštas
Dar 2021 m. Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė, kad Kauno centrinio pašto rūmai būtų įrašyti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.
Tai reiškia, kad šis kultūros paminklas įgyja nacionalinio reikšmingumo lygmens apsaugą.
Tad nuspręsta apleistą pastatą sutvarkyti.
Kaip pranešime spaudai anksčiau skelbė Kultūros ministerija, 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatyta 4,5 mln. eurų Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatams.
Iš jų 3,5 mln. eurų skirta pastatams išpirkti, likusi suma panaudota skubiausiems remonto darbams atlikti, leisiantiems stabilizuoti pastatų būklę ir dalį objektų atverti lankytojams.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, kiek gi bus skiriama pastato sutvarkymui.
Kultūros ministras Simonas Kairys patvirtino, jog projektui iš viso skiriama virš 16 mln. eurų lėšų, tai yra Europos Sąjungos pinigai. Šie pinigai jau yra naudojami.
„Iš naujosios Europos Sąjungos finansavimo perspektyvos, tai yra pirmas kultūros srities objektas, kurio įgyvendinimas jau juda“, – sakė S. Kairys.
Dariaus ir Girėno stadionas
Šio stadiono statymo istorija gana ilga ir paini, mat dar 2018 metais stadiono rekonstrukciją pradėjo Turkijos bendrovė „Kayi Construction“, tačiau 2020 metų sausį sutartį su rangovu savivaldybė nutraukė, nes šis nesilaikė įsipareigojimų.
Nutraukus sutartį su turkais, darbus perėmė Kauno statybų ir kelių tiesimo bendrovė „Autokausta“.
Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidėjo iki 15 tūkst., o visos tribūnos uždengtos stogu.
Galutinė stadiono kaina siekia apie 43 mln. eurų – tai apie 10 mln. eurų brangiau lyginant su pradiniu pasiūlymu.
Kiek mažiau nei ketvirtadalį sumos padengė ir centrinė valdžia. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMM) pateiktais duomenimis, iš valstybės biudžeto skirta 9,8 mln. eurų.
Kėdainių tiltas per Nemuną
Šis tiltas kainuos net 115 mln. eurų Kol kas iš centrinės valdžios negauta nė cento, o darbų ir vėl imasi „Autokausta“.
„Jo kaina bus 115 milijonų, iš kurių kol kas turim pažadą iš Vyriausybės – kiaurą nulį. Lauksim, kol pasikeis valdžia“, – pristatant projektą kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Visgi portalo žiniomis, Kauno meras tikisi gauti 10 mln. eurų finansavimą šiam tiltui statyti iš centrinės valdžios.
Mat dar rugsėjį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos teiktam projektui ir skyrė dar 42,3 mln. eurų dvigubos paskirties (karinės ir civilinės reikšmės) objektams.
„Megos“ viadukas
Šalia prekybos centro „Mega“ esantis viadukas jungia tris didžiausius miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Nepaisant to, viadukas dar 2005 m. buvo pastaytas privačiomis lėšomis. Šiuo metu tai yra pagrindinis kelias į Vytėnus.
Šiuo metu viadukas yra rekonstruojamas, įvesti eismo ribojimai. Tiksli rekonstrukcijos kaina nėra žinoma, tačiau projekto užsakovas – AB „Baltic Shopping Centers“, valdantis PLC „Mega“.
Kalvarijų gatvės įsukimas iš A5 kelio į miestą
Kauno rajone Kalvarijos g. yra nedidelė sankryža, besiribojanti su valstybinės reikšmės keliu A5. Ši sankryža šiemet buvo rekonstruota, įrengiant lėtėjimo ir greitėjimo juostas. „Via Lietuva“ šį nuvažiavimą apskritai norėjo panaikinti, tačiau atsiradus privatiems investuotojams, įvaža sutvarkyta.
Visus atliktus darbus finansavo „Etapas group“ ir kitos šalimais veikiančios įmonės. Iš privačių lėšų projektui skirta 180 tūkst. eurų + PVM suma.
Kita sporto infrastruktūra
Nors Dariaus ir Girėno stadionui skirta kur kas daugiau centrinės valdžios pinigų nei kitiems sporto objektams, visgi kitiems sporto objektams 2020-2025 m. laikotarpiu buvo ir bus skiriama 12 mln. eurų.
2020 m. 8 mln. eurų skirti Žiemos sporto centro statybai; tais pačiais metais 2 mln. eurų – Lampėdžių irklavimo bazės trasos įrengimui; 2021 m. 232 tūkst. eurų – Dainavos progimnazijos sporto aikštyno atnaujinimui; nuo 2022 m. iki 2025 m. numatyta skirti 2 mln. eurų Sporto komplekso (futbolo ir regbio maniežo) įrengimui Europos pr.
Tokius duomenis portalui „Kas vyksta Kaune“ pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMM).
