Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių ilgis – daugiau nei 21 tūkstantis kilometrų. Už šių kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą atsakinga akcinė bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija). 2021–2023 m. iš valstybės ir savivaldybių biudžetų valstybinės reikšmės kelių atkūrimui, priežiūrai ir plėtrai panaudota 1 306,5 mln. Eur. Tačiau vis dar daugiau nei trečdalis šių kelių su asfalto danga – blogos būklės.
Kalbėdamas apie atlikto audito „AB „Via Lietuva“ veikla organizuojant valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą“ rezultatus valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas atkreipė dėmesį, kad kelių statybos darbų sutarčių įgyvendinimas vėluoja nuo kelių dienų iki trijų metų, statybos darbų planavimo procesui trūksta nuoseklumo ir skaidrumo, neužtikrinamas finansavimas iš įvairių galimų šaltinių.
„Tam, kad būtų užtikrinta tinkama kelių kokybė bei saugus ir patogus susisiekimas automobilių keliais, reikia neatidėliotinų sprendimų dėl tvaraus kelių finansavimo modelio parinkimo ir tinkamo darbų planavimo“, – Valstybės kontrolės pranešime žiniasklaidai pažymi valstybės kontrolierius M. Macijauskas.
Siekiant gauti papildomų pajamų valstybinės reikšmės kelių atkūrimui, priežiūrai ir plėtrai, planuojama įdiegti elektroninę kelių rinkliavos sistemą, įsteigti infrastruktūros plėtros fondą ir užsitikrinti pajamas iš komercinių paslaugų. Tačiau šių iniciatyvų įgyvendinimas vėluoja apie 3 metus.
Audito metu konstatuota, kad valstybinės reikšmės kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros darbų planavimas turi trūkumų.
„Negalėjome įsitikinti, ar sudarant kelių remonto ir rekonstrukcijos prioritetines eiles buvo naudojami patikimi duomenys, nes dokumentuose nebuvo nurodyta, kaip apskaičiuotos kelių vertinimui naudojamų kriterijų reikšmės, kurios datos duomenimis atliktas skaičiavimas ir kokio laikotarpio duomenys buvo naudojami. Be to, nebuvo pateikti dokumentai apie kelių ruožų, kuriuose numatoma einamaisiais metais atlikti statybos darbus, atranką ir finansavimo paskirstymą, todėl darbų planavimo ir finansavimo procesas nebuvo pakankamai skaidrus ir nuoseklus“, – pažymima Valstybės kontrolės pranešime.
AB „Via Lietuva“ neužtikrino tinkamo valstybinės reikšmės kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros darbų įgyvendinimo. Didžioji dalis (78 proc.) sutarčių dėl kelių statybos darbų projektų parengimo ir (86 proc.) statybos darbų sutarčių nebuvo įgyvendintos laiku. Statybos darbai vėlavo dėl jų broko, netikslumų projektuose ir papildomų nenumatytų darbų.
Audito metu įvyko struktūriniai ir organizaciniai AB „Via Lietuva“ pokyčiai: išrinktas naujas generalinis direktorius, suformuota nauja aukščiausiojo lygio vadovų komanda, atnaujinta organizacinė struktūra bei parengta ir pradėta įgyvendinti pokyčių valdymo programa, apimanti įvairias veiklos sritis.
Kartu su audito išvadomis Valstybės kontrolė pateikė ir rekomendacijas, kokių priemonių imantis būtų galima pagerinti esamą situaciją. Įgyvendinus šias rekomendacijas valstybinės reikšmės keliai prioritetinėse eilėse bus reitinguojami remiantis patikimais vertinimo kriterijų duomenimis, bus užtikrintas nuoseklus ir skaidrus kelių statybos ir kitų darbų planavimas, projektavimo ir statybos darbai bus įgyvendinami nustatytais terminais, o užtikrinus tvarų finansavimą, bus pagerinta kelių kokybė ir sudarytos sąlygos kelių plėtrai, tokiu būdu pasiekiant bendrovei iškeltus strateginius tikslus.
Rezultatai trumpai:
- 86 proc. viešojo pirkimo sutarčių dėl valstybinės reikšmės kelių statybos darbų atlikimo vėlavo. Daugiau nei trečdaliu atvejų darbai vėlavo nuo pusmečio iki 3 metų.
- Nebuvo nuosekliai ir skaidriai suplanuoti valstybinės reikšmės kelių statybos darbai ir paskirstyti finansiniai ištekliai. Dėl šios priežasties negalima įsitikinti, kad AB „Via Lietuva“ 2021–2023 m. sprendimai dėl darbų apimčių buvo pagrįsti.
- Valstybinės reikšmės kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros darbams 2021–2026 m. numatytas ir planuojamas finansavimas mažesnis už poreikį, apskaičiuotą už šiuos darbus atsakingų institucijų.
