Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pirmadienį susitiko su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatu į premjerus Gintautu Palucku, aptarė galimybę „Nemuno aušrai“ dalyvauti valdančiojoje daugumoje.
„Išgėrėme arbatos, aptarėme pagrindinius programinius aspektus“, – BNS sakė R. Žemaitaitis.
Anot jo, politikai nutarė surengti partijų darbo grupių susitikimą.
„Mes sudarysime savo partijos derybinę grupę, kuri dar kartą sės ir pristatys. Žiūrėsime, jeigu yra sąlyčio taškų, jeigu galime dirbti, tada bus galima kalbėti“, – tvirtino „Nemuno aušros“ pirmininkas.
Pasak partijos lyderio, rinkėjai parodė, kad naują valdžią turi formuoti centro kairės politinės jėgos.
„Aš matau, kad kairiosios jėgos turi formuoti valdančiąją daugumą, ji turi turėti užtektiną daugumą, kad galėtų atlikti buvusios valdančiosios daugumos sprendimų reviziją“, – teigė R. Žemaitaitis.
Jis pakartojo anksčiau išsakytą mintį, kad naujame parlamente reikėtų sudaryti konstitucinę daugumą, tai yra kad ji turėtų ne mažiau kaip 94 balsus iš 141.
Ar partija dalyvaus derybose dėl valdančiosios koalicijos formavimo, spręs šią savaitę posėdžiausianti „Nemuno aušros“ valdyba.
Susisiekti su G. Palucku BNS kol kas nepavyko.
Anksčiau abejonių dėl galimybės „Nemuno aušrai“ būti valdančiosios daugumos nare yra išsakęs prezidentas Gitanas Nausėda, LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Liberalų sąjūdis yra priėmęs sprendimą, kad su šia politine jėga negalėtų dirbti vienoje koalicijoje.
Konstitucinis Teismas dėl antisemitinių pasisakymų R. Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją.
Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija iš pradžių nekvietė „Nemuno Aušros“ prisidėti formuojant valdančiąją daugumą, kvietimo sulaukė tik Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tačiau praėjusį trečiadienį partijos prezidiumas nusprendė išplėsti partijų, kurias kviečia konsultacijoms dėl koalicijos, sąrašą. Tarp jų dar pateko liberalai ir „Nemuno aušra“.
LSDP naujame Seime užsitikrino 52 mandatus. Antra liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 28 mandatais, trečia – partija „Nemuno aušra“ su 20 mandatų.
Dar 14 mandatų gavo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, 12 mandatų – Liberalų sąjūdis, aštuonis mandatus užsitikrino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tris – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, po vieną mandatą – Nacionalinis susivienijimas ir partija „Laisvė ir teisingumas“. Į Seimą pateko ir du save išsikėlę politikai.