Smarkiai vėstant orams, auga šilumos paklausa. Deja, auga ir centralizuoto šildymo kainos. Kaunas jau nebegali girtis kaip pigiausiai šalyje besišildantis miestas iš penkių jos didmiesčių. Pagal nustatytas lapkričio mėnesio kainas, didžiuosiuose Lietuvos miestuose daugiau už kauniečius mokės tik vilniečiai.
Nors Kauno miesto savivaldybės įmonės AB „Kauno energija“ valdybos nustatyta lapkričio mėnesiui galutinė šilumos kaina – 7,20 ct/kWh ir sutampa su vidutine visoje Lietuvoje šį mėnesį galiojančia šilumos kaina, tačiau ji gerokai viršija tą, kurią gyventojai, besinaudojantys centralizuotai tiekiama šiluma Kauno mieste ir rajone bei Jurbarke, mokėjo lygiai prieš metus. 2023-ųjų lapkritį ši kaina buvo 6,40 ct/kWh (be PVM).
Per mėnesį šilumos kilovatvalandė Lietuvoje pabrango 11,46 proc.
Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) skelbia, kad palyginus su spalio mėnesiu, šilumos kilovatvalandės kaina Lietuvoje lapkritį vidutiniškai padidėjo daugiau nei dešimtadaliu.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ dar primena, kad šį šildymo sezoną šalyje nebegalioja nuo 2022-ųjų gyventojams taikyta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui bei tiekiamam karštam vandeniui.
Todėl „Kauno energijos“ klientams Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke centralizuoto šildymo (vienanarė šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį) paskutinį šio rudens mėnesį bus 7,85 ct už kilovatvalandę, skaičiuojant su 9 proc. PVM.
Praeitą mėnesį (2024 m. spalį) „Kauno energijos“ valdyba gyventojams buvo nustačiusi gerokai mažesnę nei lapkritį šilumos kainą, – 6,07 ct/kWh. Iš Lietuvos didmiesčių brangiausiai šiluma spalį kainavo tik Panevėžyje.
Antrojo pagal didumą mūsų šalies miesto savivaldybės stambiausios bendrovės „Kauno energijos“ lapkritį taikomą šilumos kainą vos keliomis šimtosiomis cento viršija Vilniaus šilumos tinklai, tad sostinės gyventojai už suvartotą šilumą mokės po 7,24 ct/kWh be PVM.
Pigiau už Kauno miesto, Kauno rajono bei Jurbarko gyventojus („Kauno energijos“ klientus) iš didmiesčių šildysis panevėžiečiai (6,40 ct/kWh), Šiaulių gyventojai (6,25 ct/kWh) bei klaipėdiečiai. Uostamiestyje centralizuotai tiekiama šiluma lapkritį kainuos tik 6,11 ct/kWh be 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio.
Iš ko susideda šildymo kaina
AB „Kauno energija“ valdybos nustatytą gyventojams lapkričio mėnesiui kainą už suvartotą šilumos kiekį ( 7,20 ct/kWh) sudaro, kaip ši įmonė viešai skelbia, vienanarės kainos pastovioji dedamoji – 2,83 ct/kWh, jos kintamoji dedamoji – 5,08 ct/kWh, taip pat – nepadengtų sąnaudų ir papildomai gautų pajamų dedamoji – -0,71 ct/kWh.
Lygiai prieš metus, analogiškai šios dalys buvo tokios: pastovioji dedamoji – 1,88ct/kWh, kintamoji – 4,48 ct/kWh bei papildoma dedamoji – 0,04 ct/kWh.
Pažymėtina, jog pastovioji kainos dedamoji apima personalo sąnaudas, nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, investicinę grąžą, einamojo remonto bei kitas sąnaudas.
Susipažinkime…
Rekvizitai.vz.lt nurodo, kad AB „Kauno energijos“ įstatinis kapitalas – 74 mln. 475 728,82 Eur. Pernai pardavimų pajamos viršijo 85 mln. eurų, grynasis pelnas siekė beveik pusšešto milijono eurų.
Įmonė veikia daugiau kaip 27 metus, dabar turi 367 apdraustus darbuotojus, vidutinis atlyginimas šioje bendrovėje 2024 m. rugsėjį buvo 2510,71 Eur.
Miesto savivaldybei priklausančios (daugiau nei 90 proc. akcijų) „Kauno energijos“ transporto ūkį sudaro (šių metų lapkričio duomenimis) 92 automobiliai, iš kurių 89 – pačios bendrovės, likę – išperkami ar nuomojami.
„Kauno energijos“ veiklos vertinimas – 3,8 iš 10 balų (vertintojų – daugiau nei šimtas), – informuoja rekvizitai.vz.lt.
Dabartinis „Kauno energijos“ akcinės bendrovės generalinis direktorius Tomas Garasimavičius jos vadovo kėdėje baigia jau šeštus metus.
Iki jam stojant prie šios įmonės vairo, viešoje erdvėje buvo pranešta: „Buvęs premjero Sauliaus Skvernelio, o šiuo metu – Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėjas energetikai Tomas Garasimavičius atstovauja vėjo energetikos plėtotojams, skelbia „Lietuvos ryto“ televizija“.
