Ketvirtadienį minėtas Helovinas Lietuvoje populiarėja – ir ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų, pastebi šventės atributika prekiaujantys prekybos tinklai.
Anot jų, prieš Heloviną gyventojai ima pirkti daugiau moliūgų, įvairių saldumynų, kostiumų, aksesuarų ir namų dekoracijų prekių. Kai kuriose parduotuvėse, palyginti su praėjusiais metais, su šia švente susijusių produktų pardavimai augo kartais.
„Helovinas darosi išties populiaresnis, ir tai rodo ne tik parduotuvėse ženkliai išaugusi Helovinui skirtų prekių pasiūla, bet ir augantys pardavimai. Lyginant su praėjusiais metais, šiai šventei skirtų prekių pardavimai yra išaugę beveik penkis kartus“, – BNS sakė „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
Helovinas – anglosaksų šalyse kilusi šventė, kai pažymimas gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių ribos simbolinis išnykimas. Ji švenčiama spalio 31 dieną – Visų šventųjų dienos išvakarėse.
Helovino prekių pardavimai auga kasmet
„Lidl“ ryšių su visuomenė atstovė Lina Skersytė sakė, kad pirkėjai Helovino prekėmis kasmet domisi vis labiau.
„Šiemet jis (susidomėjimas – BNS) taip pat didesnis nei praėjusiais metais“, – BNS komentavo L. Skersytė.
Anot jos, tarp perkamiausių produktų – įvairūs saldumynai, veido papuošimai, laikinos tatuiruotės, papuošimai plaukams. Taip pat gyventojai įsigyja namų dekoracijų, pavyzdžiui, girliandų, voro tinklo imitacijų.
„Maximos“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė skaičiavo, kad per metus Helovino atributikos pardavimai išaugo 11 proc., o prekybos tinklas dvigubino šventės prekių asortimentą.
„Kasmet stebime tendenciją, kad „Maximos“ pirkėjų susidomėjimas Helovino atributika auga. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvoje šios šventės tradicijos vis labiau įsišaknija“, – komentare BNS teigė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Maximos“ atstovė pabrėžė, jog Helovino išvakarėse šokteli šventės simboliu laikomų moliūgų pardavimai. Jos teigimu, gyventojai taip pat aktyviai perka karnavalinius drabužius ir aksesuarus, kaukes, krepšelius saldainiams, girliandas, saldumynus.
„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis tikino, kad Helovino savaitę moliūgų pardavimai išauga keturis kartus.
Tuo metu „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė nurodė, jog teminių kostiumų, dekoracijų ar skanėstų pardavimai prieš šventę buvo apie 40 proc. didesni nei tuo pat metu pernai.
„Tai tikrai didelis skaičius, rodantis naujas tendencijas“, – BNS teigė E. Krasauskienė.
„Iki“ atstovės G. Kitovės teigimu, dažniausiai perka įvairių dizainų lipnias dekoracijas ant langų, Helovino balionų rinkinius, teminiams kostiumų vakarėliams tinkančias prekes.
E. prekybvietės „Pigu.lt“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas teigė, jog Helovino prekių gyventojai dažniau perka ir internetu.
„Pardavimai rodo, kad pirkėjų susidomėjimas šios šventės atributika mūsų e. prekybos centre kasmet auga“, – šią savaitę išplatintame pranešime sakė N. Mikalajūnas.
Švenčia ne tik vaikai
Nors Heloviną tradiciškai pirmiausia švenčia vaikai, dalis prekybos tinklų pastebi, kad šventės atributiką vis dažniau perka ir suaugusieji.
„Įdomu, kad anksčiau Heloviną švęsdavo ir jam puošdavosi daugiau vaikai, o dabar matome, kad ši šventė jau populiari ir suaugusiųjų rate“, – teigė „Maximos“ atstovė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Pastebime, kad švenčia tiek vaikai mokyklose ar darželiuose, o gal tiesiog namuose, tiek suaugę – organizuoja teminius vakarėlius ir tai paverčia dar viena proga metuose pabūti su draugais“, – nurodė „Rimi“ atstovė E. Krasauskienė.
Helovino sklaidą šalyje praėjusią neseniai kritikavo Etninės kultūros globos taryba, raginusi grįžti prie Vėlinių papročių. Ji pasiūlė alternatyvą – Gerumo, atminties ir bendrystės akciją.
Tarybos pirmininkės Dalios Urbanavičienės teigimu, Helovino šventimas Lietuvoje pagrįstas komerciniais interesais bei neturi prasmės.
Organizacija siūlė spalio–lapkričio mėnesiais skatinti vaikus ir jaunimą padėti vargstantiems, vienišiems ir kitiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos, pagerbti protėvius ir kitas Lietuvai svarbias asmenybes rengiant išvykas, puošti aplinką rudens derliumi, organizuoti bendruomeninius renginius, rudeninį turgų, skatinti giminių bendravimą, šeimyninių ryšių stiprinimą ir gilintis į mirusiųjų pagerbimo papročių prasmę žmogaus gyvenime.
