Portalas „Kas vyksta Kaune“ ne kartą rašė apie problemas, kilusias uždarius ledo aikštelę Žaliakalnio arenoje. Jau mėnesį sportininkams trūksta ledo, tačiau publikacijas perskaičiusiai skaitytojai į akį krito dar viena nemaloni detalė – savivaldybė puikiai žinojo, kas laukia uždarius ledo aikštelę.
Savaitgalį portalo redakciją pasiekė skaitytojos laiškas. Ankstesnę publikaciją apie ledo trūkumą perskaičiusi skaitytoja norėjo pasidalinti savo mintimis.
Ji atkreipė dėmesį, jog nors pastarosiomis savaitėmis savivaldybė pradėjo komunikuoti kartu su ledo sportininkais, anksčiau savivaldybė visiškai ignoravo jų perspėjimus.
Pirmiausia, skaitytoja atkreipė dėmesį, jog dar balandžio mėnesį buvo sukurta peticija, kurią iki liepos mėnesio pabaigos pasirašė virš 3 tūkst. piliečių.
Vienas iš peticiją pasirašiusių piliečių, juristas Marius Kadelskis parašė kreipimąsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas pateikti dokumentus, susijusius su aprašyta Kauno ledo arenos „transformacija“ (kurios metu buvo uždaryta ledo aikštelė).
Portalo žiniomis, dokumentas buvo išsiųstas balandžio 22 dieną.
Po daugiau nei mėnesio, gegužės 27 dieną, savivaldybė nusprendė atsakyti į užklausą.
Ir štai įdomioji dalis – remdamasi LR vietos savivaldos įstatymu, savivaldybė nepateikė jokių dokumentų.
„Atsakydami į prašymą pateikti dokumentus, susijusius su sprendimu transformuoti (ne uždaryti) Kauno ledo areną (toliau – Arena), informuojama, kad įvardintų dokumentų, įskaitant planus, oficialius sprendimus, rekonstravimo, paskirties keitimo, griovimo planus ir kitus prašomus dokumentus, Kauno miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) nėra priėmusi ar patvirtinusi“, – rašoma atsakyme.
Žadėjo ledo areną sugrąžinti?
Kitas ne mažiau skaitytoją gluminantis aspektas – anksčiau savivaldybės atstovų išsakyti teiginiai.
Balandžio 22 d. LRT žinių reportaže Kauno miesto savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas užsiminė, jog jei ledo bus nepakankamai, yra galimybė sugrąžinti senąją ledo aikštelę Žaliakalnyje.
„Šaldymo įrenginių niekas nedemontuoja, tiesiog erdvės transformuojamos, tai jeigu atsirastų tas efektas, kad yra labai daug norinčių ir mes matytume, kad netelpame dviejose aikštėse, bus galimybė susigrąžinti ledą“, – reportaže kalbėjo T. Vasiliauskas.
Beje, ir šiame vaizdo reportaže kalbinti sportininkai kritikavo sprendimą pritaikyti ledo aikštelę kitoms sporto šakoms.
„Labai daug investuota, kad ji vėl būtų uždaryta. Tokia būtų mano nuomonė“, – sprendimą kritikavo viena sportininkė.
Kaip anksčiau rašė portalas „Kas vyksta Kaune“, šiomis dienomis savivaldybė suka visai kitą melodiją – neviešai teigia, jog senosios ledo aikštelės nebeatidarys.
Akmenslydžio (kerlingo) treneris Paulius Krauza anksčiau portalui teigė, jog jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl gi senosios arenos neįmanoma atidaryti, jis negirdėjo.
„Logiško paaiškinimo ne, nebuvo“, – sakė P. Krauza.
P. Krauzos teigimu, senoji ledo arena jau beveik visiškai išmontuota. Tad nenuostabu, jog savivaldybė skeptiškai žiūri į jos sugražinimą, nors dabartinė savivaldybės pozicija visiškai prieštarauja anksčiau išsakytiems teiginiams apie „ledo susigrąžinimą“.
„Jeigu matėte reportažus, tai ten beveik nieko nebelikę – bortai išgriauti po rekonstrukcijos“, – teigė sporto treneris.
Trūksta ledo
Apie ledo sportininkų patiriamas problemas portalas „Kas vyksta Kaune“ rašė ne kartą.
Dar rugsėjo pradžioje skaitytoja atkreipė dėmesį, jog uždarius senąją Kauno ledo areną daugeliui kauniečių čiuožimo trenerių naujuose ledo rūmuose nebeliko vietos.
Ledo trūksta ir dėl kelių kitų aplinkybių – vieninteliame Kaune buvo uždrausta čiuožėjams mokytis kartu su instruktoriumi masinių seansų metu, be to, itin didelę tinklelio dalį užima savivaldybės remiamos Kauno sporto mokyklos „Startas“ treniruotės.
Šalia dviejų išvardytų problemų – ledo trūkumo ir sporto mokyklai suteikiamo prioriteto, yra ir dar viena bėda.
Net ir žiūrint į privatiems klubams likusį laiką, belieka krapštyti pakaušį. J. Kravčenko nurodo, jog iš privatiems klubams likusių laikų apie 75-76 proc. skiriama ledo rituliui, 22-23 proc. laiko skiriama dailiajam čiuožimui, akmenslydžiui lieka apie 1 proc.
Praktikoje tai reiškia, jog visiems akmenslydžio sportininkams per savaitę tenka 2 valandos treniruočių.
Kauno savivaldybė apgavo ledo mėgėjus
Nors statant naujuosius ledo rūmus, Kauno valdžia teigė, kad Kaune bus dvi ledo arenos, o senoji bus išlaikyta, praėjus keliems metams situacija kardinaliai pasikeitė.
Dar 2020-aisiais spalį Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje buvo cituojamas tuometis sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas, kuris tikino, kad Žaliakalnyje stovinčioje senojoje ledo arenoje toliau galės sportuoti žiemos sporto šakų atstovai.
Pastačius naujus ledo rūmus, Aušros gatvėje veikiančioje Kauno žiemos sporto mokykloje „Baltų ainiai“ ir toliau vyks treniruotės bei varžybos. Prieš kelerius metus senuosiuose ledo rūmuose buvo atliktas kapitalinis remontas: sutvarkytas stogas ir fasado apdaila, atnaujintos žiūrovų vietos, o vietoje sandėliu virtusios kompresorinės įrengtos naujos persirengimo patalpos, choreografijos salė dailiajam čiuožimui.
Taip pat kieme prie pastato įrengta nauja ledo aikštė po stogu, lauko sąlygomis veikianti vėsesniu metų laiku.
2020-ųjų lapkritį Kauno savivaldybė viešai teigė, kad 2018 metais uždarius Kauno „Akropolio“ ledo areną, išryškėjo žiemos sportui tinkamos infrastruktūros trūkumas. Kaip laikinas problemos sprendimas buvo įrengta dengta ledo aikštelė lauke, prie sporto mokyklos „Baltų ainiai“ šalia senosios ledo arenos. Tačiau ir to nepakako.
Buvo rašoma, kad senojoje ledo arenoje pasiektas maksimalus čia norinčių tobulėti ir sportuoti kauniečių skaičius ir pastebima, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nori mokytis čiuožti su instruktoriais, o tam reikia tinkamos infrastruktūros.
„Pastaruosius metus aiškiai matome augantį ledo ritulio, dailiojo čiuožimo sporto šakų populiarumą, tad su Vyriausybės finansine pagalba užsibrėžėme pastatyti naują areną šalia „Girstučio“ baseino. Taip įgyvendiname du tikslus: sutvarkome dar vieną apleistą miesto erdvę bei užtikriname, kad jaunieji sportininkai ir pramogų ant ledo išsiilgę kauniečiai turėtų kokybišką erdvę laisvalaikiui“, – buvo cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Tačiau po trijų metų Kauno valdžios nuomonė kardinaliai pasikeitė ir politikai Kauno taryboje, daugiausiai mero vadovaujamo judėjimo „Vieningas Kaunas“ balsais nutarė ištirpdinti ledą senojoje arenoje ją užleidžiant kitoms sporto šakoms.
