S. Kairys apie esminę G. Landsbergio pralaimėjimo priežastį: jo Kaune nebuvo tris kadencijas

Kultūros ministras Simonas Kairys mano, kad jo pergalę prieš konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį vienmandatėje Centro-Žaliakalnio apygardoje nulėmė tai, jog konkurento pastarąsias kelias kadencijas nebuvo Kaune.

„Tas „tuščios kėdės“ simbolis yra pirmiausiai apie tai, ką kalbėjome su žmonėmis. Tai jo (Gabrieliaus Landsbergio – ELTA) nebuvo Kaune tris kadencijas fiziškai, niekaip. Tai čia matyti yra esminis signalas. Mums pavyko parodyti, kad yra alternatyva ir yra kandidatas, prisilietęs prie Kauno“, – pirmadienį Eltos surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Kairys.

„Balsavimo „prieš“ faktorius egzistavo, bet vien tik jam viską nurašyti neįmanoma“, – vertino jis.

Pralaimėjusio G. Landsbergio sprendimas trauktis iš partijos pirmininko pozicijos, užleisti iškovotą Seimo mandatą, S. Kairio nenustebino. Anot jo, klausimai, ar konservatorius trauksis iš politinio gyvenimo, buvo keliami jau kelis metus.

„Pažįstant kolegą ir matant jį 4 metus, tą situaciją buvo galima prognozuoti. Ir įvairiausi apžvalgininkai kėlė klausimą, ar Gabrielius pasirinks trauktis iš visur. Tai nėra didelė nuostaba“, – sakė jis.

Vyriausios rinkimų komisijos duomenimis, Kauno Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje pergalę iškovojęs S. Kairys surinko 58,17 proc. balsų, o antroje vietoję likęs konservatorių lyderis G. Landsbergis sulaukė 41,83 proc. rinkėjų palaikymo.

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.

Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.

Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.

Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.