Pirmadienį, apie 15:30 val., naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojo laiškas, kuriame teigiama, jog Kauno centre ardant šiferinį stogą, darbuotojai nesilaiko saugumo reikalavimų. Skaitytojo teigimu, tai gali neigiamai paveikti tiek stogą ardančių darbuotojų, tiek aplinkinių gyventojų sveikatą.
Su redakcija susisiekęs kaunietis nurodė, jog minėti stogo ardymo darbai vyksta pačioje miesto širdyje – Laisvės alėjoje.
„Centre, adresu Laisvės al. 88 ir Vasario 16-osios 1, vykdoma pastato renovacija“, – informavo skaitytojas.
Kaunietį nustebino, jog pavojų sveikatai galinčio sukelti stogo lakštai yra iš didelio aukščio metami ant betono, į vidinį pastato kiemą.
„Keičiamas senas asbestinis šiferinis stogas, kurio lakštai metami ant betono vidiniame pastato kieme. Darbininkai be respiratorių. Asbesto dalelės sklinda po aplinką. Nesilaikoma nei aplinkosaugos nei darbo reglamento reikalavimų“, – teigė su portalu susisiekęs skaitytojas.
Dėl šio atvejo portalas „Kas vyksta Kaune“ pateikė užklausą Aplinkos apsaugos departamentui (AAD), gavę jų atsakymą, publikaciją papildysime.
Asbesto poveikis – ilgalaikis
Kad asbesto stogų ardymas turi būti atliekamas laikantis labai griežtų aplinkos apsaugos reikalavimų, portalas yra rašęs prieš kelerius metus, kuomet nesilaikant jokių taisyklių buvo griaunama art deco stiliaus vila Perkūno alėjoje, o brutaliai daužomo asbestinio stogo dulkės dideliu sluoksniu gulė į tankiai apgyvendinto prestižinio Kauno rajono gyventojų kiemus, pieveles ir vaikų žaidimų aikšteles bei „apdulkino“ dalį netoliese plytinčio Ąžuolyno parko.
Tuo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Irma Drukteinienė teigė, kad kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia, tačiau visai kitaip yra, kai asbestą pradedama laužyti, pjaustyti ir pan.
„Griaunant statinius, keičiant šiferinę stogų dangą, laužant, pjaustant šiferį, ar kitaip apdorojant asbesto turinčius gaminius, aplinkoje pasklinda labai smulkūs plaušeliai, kurie gali sukelti tokias ligas, kaip asbestozė, plaučių vėžys, mezotelioma (krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžys), rečiau skrandžio, storosios žarnos vėžys“, – teigė I. Drukteinienė.
Keli poveikio tipai
Pasak visuomenės sveikatos specialistės, asbesto poveikis žmogaus sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis poveikis dažniausiai pasireiškia profesinio kontakto metu, kai dirbama su asbesto turinčiais gaminiais. Tačiau ne mažiau pavojingas ir netiesioginis asbesto poveikis, kai plaušeliai į žmogaus kvėpavimo takus patenka būnant patalpoje, kurioje yra asbesto, arba būnant lauke, kai statinių paviršiuje esantis asbestas, veikiamas atmosferos veiksnių, suyra į plaušelius.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) savo internetiniame puslapyje nurodo, kad prieš vykdydami asbesto šalinimo darbus, darbdaviai privalo VDI pateikti informaciją apie įmonės kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Darbuotojai turi būti specialiai mokomi, aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis, darbdavys juos turi būtinai informuoti apie galimą pavojų sveikatai, kurį sukelia darbas su asbestu.
Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.
