Per pastarąjį dešimtmetį valstybės teisingumo sistemoje įvyko kardinalių pokyčių, apie kuriuos visuomenė vis dar mažai informuota. Žurnalistinis tyrimas apie pusiaukelės namų tinklo plėtrą Lietuvoje jo skaitytojams pravėrė duris į iki šiol buvusios itin uždaros kalėjimų sistemos koridorius, parodė čia vykstančius pasikeitimus, kuriais visų pirma siekiama mažinti nuteistųjų skaičių kalėjimuose. Ar gali būti, kad atviro tipo įkalinimo įstaiga – pusiaukelės namai – yra ateities kalėjimo vizija?
Tyrimo atgarsiai
Kovo mėnesį Valstybės kontrolė atliko auditą. Vertinta Teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos vykdomą reformą, kuria siekiama iki 2030 m. įgyvendinti naujos kartos bausmių vykdymo įstaigos viziją. Atliktos analizės išvadose atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2023 m. Lietuvoje įsteigtuose trijuose pusiaukelės namuose įrengtas didesnis nei gairėse numatytas 20 vietų skaičius.
Per didelis pusiaukelės namuose numatytų apgyvendinti nuteistųjų skaičius yra viena iš Domeikavos gyventojų nepasitenkinimo priežasčių, apie tai plačiai rašyta I tyrimo dalyje.
Dar neseniai manyta, kad Domeikavos gyventojų protestai bei pradėtas teisinis procesas paskatins Lietuvos kalėjimų tarnybą peržiūrėti savo veiksmus ir ateityje steigti pusiaukelės namus labiau atsižvelgiant į vietos bendruomenių poreikius. Tačiau spalio pradžioje vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama Domeikavos gyventojų bendruomenės byla prieš Lietuvos kalėjimų tarnybą ir Teisingumo ministeriją, paaiškėjo, kad ateityje pusiaukelės namų steigimas taps dar paprastesnis ir lengviau „nuslepiamas“ nuo visuomenės akių.
Aplinkos ministerija neseniai pakeitė vieną iš Statybos techninių reglamentų (STR) ir pagal statinių klasifikavimą pusiaukelės namus „permetė“ iš specialiosios paskirties pastatų kategorijos į gyvenamosios paskirties, skirtų įvairių socialinių grupių asmenims gyventi. Tad pagal naujai įsigaliojantį reglamentavimą nuo šiol pusiaukelės namai nebėra priskirti pastatams, skirtiems specialiesiems tikslams, o patenka į tokią kategoriją kaip bendrabučiai, vienuolynai, motinos ir vaiko namai bei kitos įstaigos, teikiančios socialinės globos ar priežiūros paslaugas su apgyvendinimu ir kt. Šis klasifikavimas įsigalios nuo š.m. lapkričio 1 d.
Valstybės kontrolės analizėje teigiama, kad nors strateginiai planavimo dokumentai nenumato pusiaukelės namų plėtros Lietuvoje, nuo 2016 metų veiklą vykdo 8 pusiaukelės namai, 2 iš jų – Tauragėje ir Domeikavoje atidaryti 2023 metai. Dar vienus Plungėje planuota atidaryti 2024 m. I ketv., tačiau jų atidarymą stabdo užtrukęs teisinių dokumentų tvarkymo procesas. Analizėje skelbiama, kad viso Lietuvoje turėtų veikti 20 pusiaukelės namų.
Daugiau šia tema
STATISTIKA TRUMPAI
Ar žinojote, kad per dešimtmetį Lietuvoje nuteistųjų skaičius įkalinimo įstaigose sumažėjo beveik du kartus, kas tai lėmė?
Prieš dešimtmetį (2014-07-01) Lietuvoje buvo 8 035 nuteisti asmenys. 2023 metais nuteistųjų skaičius sumažėjo 8,5 proc., o metų pabaigoje užfiksuotas mažiausias skaičius per pastaruosius metus – 4 551. Šių metų rugpjūčio pabaigos duomenimis, nuteistųjų skaičius dar sumažėjo ir buvo 4 525 asmenys.
Ar žinojote, kad statistiškai daugiau nei 60 proc. asmenų laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą?
Tačiau duomenys rodo, kad šalies bausmių vykdymo sistema vis dar veikia per mažai efektyviai, kad paskatintų nuteistuosius keisti kriminalinio pobūdžio įpročius. Ne pirmą kartą laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų dalis 2023 m., palyginus su 2022 m., išaugo 5,9 proc. punkto ir viršijo priešpandeminį lygį (67,4 proc.).
Ar žinojote, kad būdai, kuriais siekiama sumažinti pakartotinį nusikalstamą elgesį, yra įkalinimo laiko, kiek tik įmanoma, naudojimas asmenų reintegracijai į visuomenę po paleidimo ir resocializacijai?
Tačiau 2023 metais vos 33,7 proc. nuteistųjų įsitraukė į elgesio keitimo programas, nors buvo planuojama, kad jau 2022 metais įsitraukimas pasieks 60 proc. Galbūt to priežastis – motyvuotų darbuotojų trūkumas? Visose laisvės atėmimo vietose trūksta 20,5 proc. darbuotojų, o darbuotojų trūkumas resocializacijos skyriuose dar ženklesnis – net 29 proc.
Lietuvos kalėjimų sistema – reformų smaigalyje
2021 m. rugpjūtį Vyriausybė pritarė naujos Bausmių vykdymo sistemos pertvarkos koncepcijai, o 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Bausmių vykdymo kodekso redakcija. Tai yra esmingiausi šios Vyriausybės kadencijos metu įvykę pokyčiai, lemiantys visos kalėjimų sistemos pertvarką, apie kurią visuomenė informuota gerokai per mažai.
Teisingumo viceministro dr. Roko Uscilos teigimu, pirmuoju pertvarkos etapu buvo įgyvendinti organizaciniai pokyčiai. Buvęs Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos buvo reorganizuotos į vieną juridinį asmenį – Lietuvos kalėjimų tarnybą. Kartu suformuota nepriklausoma Lietuvos probacijos tarnyba.
Tačiau Lietuvos teisėsaugos sistemoje dirbantiems pareigūnams atstovaujanti Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija į šiuos pokyčius žvelgia gana kritiškai. „Įsteigėme naują Tarnybą (Probacijos tarnyba), prisaikdinome papildomai dar vieną šios tarnybos generolą, atsirado daugiau biurokratijos, bet ar turime daugiau naudos – dar didelis klausimas“, – sako šios profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotojas Darius Čekavičius.
Pasak jo, Probacijos tarnybos pareigūnų atlyginimai šiuo metu bene mažiausi iš visų Lietuvos statutinių tarnybų pareigūnų, o jų darbo krūviai tik didinami. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovą ypač neramina vėl įvykdyta nauja Lietuvos probacijos tarnybos reforma, kurios metu iš 7-ių teritorinių probacijos skyrių liko tik trys. „Vėl sukiršinti žmonės, kurie nuoširdžiai tikėjo, kad atskyrus Probaciją nuo Kalėjimų tarnybos jų reikalai pagerės“, – sako D. Čekavičius.
Posūkis nauja linkme: ne įkalinti, o resocializuoti
„Antrasis bausmių vykdymo sistemos pertvarkos etapas susijęs su teisinio reguliavimo pokyčiais. Bausmių vykdymo kodekse ir su juo susijusiuose įstatymuose buvo įtraukti nuteistųjų resocializacijos, užimtumo, švietimo, priklausomybės ligų gydymo klausimai. Į šiuos procesus dabar labiau įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos ir kiti socialiniai partneriai“, – apie reformas toliau kalba R. Uscila.
Nors teisinė bazė sutvarkyta, o pokyčiams pradėta ruoštis gerokai iš anksto, visgi valstybės auditas šių metų kovo mėnesį konstatavo, jog bausmių vykdymo sistemai vis dar sunkiai sekasi judėti išsikeltų tikslų linkme. Teigiama, kad 2023 metais vos 33,7 proc. nuteistųjų įsitraukė į elgesio keitimo programas, nors buvo planuojama, kad jau 2022 metais įsitraukimas pasieks 60 proc.
Ir tai neturėtų stebinti. Analizuojant tolimesnes Valstybės kontrolės išvadas, paaiškėja, kad visose laisvės atėmimo vietose trūksta 20,5 proc. darbuotojų, o darbuotojų trūkumas resocializacijos skyriuose dar ženklesnis ir siekia net 29 proc.
Asmens laisvę apribojančių priemonių tikslas – apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų ir mažinti pakartotinį nusikalstamą elgesį. Atliktos analizės išvadose teigiama, kad tikslas gali būti pasiektas tik tuomet, jei įkalinimo laikas, kiek tik įmanoma, bus naudojamas asmenų reintegracijai į visuomenę po paleidimo ar resocializacijai.
Deja, duomenys rodo, kad šalies bausmių vykdymo sistema vis dar veikia nepakankamai efektyviai, kad paskatintų nuteistuosius keisti kriminalinio pobūdžio įpročius. Daugiau nei 60 proc. asmenų laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, o jų dalis 2023 m., palyginus su 2022 m., išaugo 5,9 proc. punkto ir viršijo priešpandeminį lygį.
2020 m. – 67 proc.,
2021 m. – 64 proc.,
2022 m. – 61,5 proc.,
2023 m. – 67,4 proc.
Nusikalstamumą lemia aplinka
„Kartais pamąstau, kodėl būtent aš atsidūriau šioje vietoje, kurioje esu, ypač tais sunkesniais momentais, kada galbūt nepasiteisina tam tikros priemonės, kada matau, jog lygtinai į laisvę paleistas asmuo vėl sugrįžo į įkalinimo įstaigą…
Pagalvoju, ar aš gerai dirbu, kodėl pasirinkau šią profesiją, ar tikrai galiu duoti tai, ko reikia šiems žmonėms? Iš tiesų visada norėjau būti mokytoju, darbo pobūdis kažkuo panašus“, – sako Kauno kalėjimo resocializacijos skyriaus viršininkas Almantas Atkočaitis.
Studijuodamas Mykolo Riomerio universitete A. Atkočaitis rašė magistrinį darbą apie pakartotinį nusikalstamumą. Būtent ši tema yra jo darbo esmė – siekti, kad nuteistasis nebenusikalstų. „Nors magistrinį darbą rašiau prieš dešimtmetį, neabejoju, kad situacija nebus stipriai pasikeitusi. Kad žmogus nusikalsta pakartotinai lemia ne jo prigimtis, polinkis, o labiausiai – jo socialinė aplinka. Sakyčiau, tai turi apie 50–60 proc. įtakos. Jei žmogus neturi jį palaikančios aplinkos, jei neturi kur grįžti, neturi, kas jo lauktų, tikimybė, kad jis grįš atgal į įkalinimo įstaigą, yra labai didelė. Jei nuteistasis turi šeimą, artimuosius, kuriems rūpi, jis tikrai turi gerokai daugiau šansų kurti gyvenimą pagal naujas nuostatas“, – įsitikinęs A. Atkočaitis.
Pareigūnas itin teigiamai vertina resocializacijos programas, o ypač džiaugiasi Lietuvoje sukurtu palydėjimo mechanizmu, kurį pavyko įgyvendinti kartu su Lietuvos savivaldybėmis. „Palydėjimo mechanizmo esmė: likus pusei metų iki termino, kuomet žmogus bus paleistas lygtinai, su juo susisiekia savivaldybės, į kurią jis planuoja grįžti, socialinis darbuotojas, ir pasidomi nuteistojo poreikiais. Galbūt jam reikia dokumentų, gal jis neturi kur gyventi, reikia sutvarkyti formalumus dėl pašalpos gavimo“, – pasakoja A. Atkočaitis.
Jis neneigia, kad anksčiau yra buvę nemažai atvejų, kuomet išėję į laisvę nuteistieji nežinojo, kaip savimi pasirūpinti, neturi galiojančių asmens dokumentų, neturi net kur pernakvoti. „Dabar nuteistojo dokumentais pasirūpinama jam dar būnant įkalinimo įstaigoje“, – teigia jis.
Kad iš įkalinimo įstaigos grįžę nuteistieji kartais susiduria su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis, gali paliudyti ir tyrimą publikavusio portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistė Miglė Kubiliūtė.
„Prieš keletą metų redakcijos telefonu pradėjo skambinti iš įkalinimo įstaigos išėjęs asmuo. Jis prašė padėti gauti piniginę pašalpą. Vyras skundėsi, kad seniūnijoje, į kurią jis kreipėsi, jo prašė banko sąskaitos ir kortelės numerio, tačiau po daugiau kaip dviejų dešimtmečių į laisvę išėjęs asmuo nelabai suprato, nei kas yra banko kortelė, nei kur ją gauti, nei kaip iš tokios išsigryninti pinigų“, – prisiminė Miglė.
„Ar tu nori, kad aš vėl kažką užmuščiau? – netekęs kantrybės ne kartą į telefono ragelį sakė jis man. Supratau, kad žmogus tiesiog neturi į ką kreiptis pagalbos, bet aš jam irgi nelabai galėjau kuo padėti. Nežinau, kaip galiausiai baigėsi šita istorija, bet man ji labai įstrigo“, – pasakojo žurnalistė.
Resocializacija reikia tikėti
Už Domeikavos pusiaukelės namuose esančių nuteistųjų saugumą atsakingas Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininkas Nerijus Stapušaitis sako, kad pareigūnams yra žinoma nuteistųjų aplinka, draugai, ryšiai. Atranka į pusiaukelės namus vyksta labai griežtai.
„Jie jau būdami kalėjime turėjo išvykas į namus kartą per mėnesį ar kartą per ketvirtį, tai ir taip grįždavo į savo aplinką. O dabar dar yra stebimi apykojėmis, kurios rodo jų judėjimo trajektoriją, ar nenukrypo nuo maršruto ir pan. Jie perkelti kalėti į lengvesnes sąlygas, to siekė, todėl yra motyvuoti neprarasti mūsų pasitikėjimo. Ši sistema tikrai gerai veikia“, – tikina pareigūnas.
Pareigūno įsitikinimu, pusiaukelės namai yra vienas iš efektyviausių nuteistųjų resocializacijos sėkmės modelių. „Šie žmonės užpildo darbo vietas, pradėję gauti atlygį, atlygina civilinius ieškinius, gali prisidėti, talkindami bendruomenei, norėtųsi, kad taip bent ateityje nutiktų ir Domeikavoje“, – sako N. Stapušaitis
„Vienas atlaidumo matas, jei žiūrėsi į nuteistąjį to, kuriam padaryta žala, akimis. Bet kaip resocializacijos pareigūnas aš turiu tikėti, kad mūsų įdėtos pastangos duos rezultatus, kad mums pavyko kažką pakeisti žmoguje, parodyti, kad galima gyventi kitaip, gyventi dorai“, – paklaustas apie trapią atlaidumo ir pasitikėjimo ribą sako resocializacijos skyriaus viršininkas A. Atkočaitis.
Visgi, skaičiai apie pakartotinį nusikalstamumą gana niūrūs. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje rašoma, kad po nesėkmingos resocializacijos į laisvę išleistas nuteistasis vidutiniškai padaro apie 100 naujų nusikalstamų veikų ir tik tada yra sulaikomas, teisiamas ir vėl baudžiamas.
Šių 100 naujų nusikalstamų veikų vidutinė turtinė žala fiziniams asmenims yra apie 18,6 tūkst. Eur. Neturtinė žala paprastai yra didesnė ir sunkiai įvertinama. Jei nusikaltęs asmuo vėl nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymas kainuoja vidutiniškai dar apie 38 tūkst. Eur (papildomai reikėtų įskaičiuoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso kaštus).
Artėjame prie Europos sąjungos lygmens
Geroji žinia – nuteistųjų skaičiai Lietuvoje gerokai mažėja. Įdomu, su kuo tai susiję?
Prieš dešimtmetį (2014-07-01) Lietuvoje buvo 8 035 nuteistieji. 2023 metais jų skaičius sumažėjo 8,5 proc., o metų pabaigoje užfiksuotas mažiausias skaičius per pastaruosius metus – 4 551. Šių metų rugpjūčio pabaigoje nuteistųjų skaičius buvo dar mažesnis – 4 525. Per pastaruosius 3 metus nuteistųjų skaičius sumažėjo 14,5 proc., šiuo metu 100 tūkst. gyventojų tenka 158 įkalinti asmenys.
Pasak teisingumo viceministro dr. Roko Uscilos, nuteistų ir kalėjimuose laikomų asmenų skaičius Lietuvoje mažėja kiekvienais metais. „Įvairių ekspertų teigimu, šį mažėjimą lemia pokyčiai Lietuvos visuomenėje. Tarp tokių pokyčių – auganti ekonomika, naujos galimybės darbo rinkoje bei kultūriniai pokyčiai. Šie faktoriai bei sėkminga kova su organizuotu nusikalstamumu lemia mažėjantį nusikalstamumą“, – sako jis.
Keičiasi ir nusikalstamumo struktūra – mažėja nužudymų, kitų sunkių smurtinių nusikaltimų, tuo tarpu daugėja nusikaltimų, susijusių su informacinėmis technologijomis, nesunkių nusikaltimų, kai laisvės atėmimo bausmė nėra taikoma.
„Kartu keičiasi ir Lietuvos teisinė aplinka, baudžiamoji politika formuojama pagal proporcingumo kriterijus, mokslininkams ir ekspertams nuolat atkreipiant dėmesį, kad platus baudžiamosios atsakomybės taikymas ar ilgos laisvės atėmimo bausmės už nepavojingas veikas yra neefektyvūs ir ekonomiškai netikslingi“, – sako teisingumo viceministras dr. R. Uscila.
Valstybės kontrolės atlikto audito išvadose nurodoma, kad, įgyvendinus naujos kartos bausmių vykdymo įstaigos viziją, 2030 metais 5-iuose Lietuvos kalėjimuose turėtų kalėti apie 3 000 nuteistųjų.
Žurnalistinis tyrimas išryškino trūkumus
Kaip jau minėta, Valstybės kontrolės atliktoje analizėje atkreipiamas dėmesys ir į dar vieną faktą, kad 2023 m. įsteigtuose trijuose pusiaukelės namuose įrengtas didesnis nei gairėse numatytas 20 vietų skaičius. Plačiau apie iš to kylančias grėsmes buvo rašoma I tyrimo dalyje (nuoroda https://gyvenukaune.lt/2024/09/18/tema/domeikavos-pusiaukeles-namai-veikia-beveik-9-menesius-zvilgsnis-is-arti-i-dalis).
Valstybės kontrolės išvados buvo svarstomos ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska bei Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė. Vykusiame susitikime ministrė akcentavo, kad steigiant pusiaukelės namus prioritetas turėtų būti teikiamas valstybės Turto banko valdomų pastatų įsigijimui.
Tačiau net trys 2022–2023 m. pusiaukelės namams Lietuvos kalėjimų tarnybos įsigyti pastatai Plungėje, Tauragėje ir Domeikavoje buvo išpirkti iš verslo arba privačių asmenų. Žurnalistinis tyrimas parodė, kad pastatai pirkti neskelbus konkursų, o įsigyjimo kaina galėjo būti aukštesnė nei rinkos. Plačiau apie tai buvo rašoma tyrimo II dalyje.
Pilna III dalies versija čia.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 8-ni pusiaukelės namai Alytuje, Marijampolėje, Domeikavoje, Pravieniškėse, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Tauragėje. Dauguma jų talpina apie dvi dešimtis nuteistųjų, Šiauliuose – 47, Vilniuje – 60. Rugpjūčio pabaigos duomenimis, nuteistųjų skaičius buvo 4 525, iš jų 158 gyveno pusiaukelės namuose.
Tyrimo pabaiga.
Publikacijos iliustravimui panaudota fotomenininko Andriaus Repšio parodos „4 kv. m laisvės“ (nuoroda) nuotrauka. Kitų nuotraukų autoriai: Ramūnas Vilkelis, Brigita Sabaliauskaitė, Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Publikacijų ciklą „Vietos bendruomenėms aktualūs žurnalistiniai tyrimai“ iš dalies remia Medijų rėmimo fondas.
