Pasirodžius informacijai, kad Petras Gražulis Europos Parlamente (EP) balsavo prieš 35 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, pats politikas tikina, kad tai tebuvo žmogiška klaida. Jis sako palaikantis šį projektą ir jau kreipęsis su prašymu jo balsą pakeisti.
„Įvyko klaida. Rezoliucijoje buvo daug pataisų, aš balsavau prieš pataisas, nes tarp jų buvo ir siūlymų mažinti finansavimą“, – Eltai teigė P. Gražulis.
„Aš suklydau, tas balsavimas vyksta keletą sekundžių. Tai buvo žmogiška klaida, čerkštelėjo telefonas ir per tą laiką aš neišgirdau, už ką yra balsuojama. Pagalvojau, kad tai eilinė pataisa, o tuo metu jau buvo balsavimas už visą projektą“, – akcentavo jis.
Europarlamentaras pabrėžia, jog jau kreipėsi su prašymu pakeisti jo balsą.
„Kadangi sistema leidžia, tą balsavimą aš pataisiau. Aš tą parašiau raštu, noriu pažiūrėti, ar priėmė mano pataisymą“, – dėstė P. Gražulis.
Žinią apie tai, kad politikas balsavo prieš 35 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, kuriai padengti bus naudojamas pelnas iš įšaldyto Rusijos turto Vakaruose, antradienį pranešė portalas „15min“.
Portalo duomenimis, Lietuvos deleguoti europarlamentarai Virginijus Sinkevičius ir Waldemaras Tomaszewskis balsavime nedalyvavo, o Vytenis Andriukaitis, Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, Paulius Saudargas, Aurelijus Veryga ir Dainius Žalimas balsavo už paramą Ukrainai.
V. Sinkevičiaus tokie P. Gražulio argumentai neįtikino
Savo ruožtu aiškindamas, kodėl nedalyvavo balsavime, V. Sinkevičius portalui „lrytas.lt“ teigė, kad šiuo metu jis yra Lietuvoje, todėl EP sesijoje nedalyvauja.
„Prieš priimant sprendimą dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo sesijoje su grupe tikrinomės, kokie bus balsavimai, vienas jų buvo ir dėl paskolos Ukrainai, tai mes matėme, kad akivaizdžiai skaičiai buvo už tai, kad sprendimas bus priimtas, ir jis buvo priimtas. 518 balsų „už“, jei neklystu, ir 61 „prieš“ – tai didžiulė balsų dauguma ir ten nebuvo jokios grėsmės“, – portalui „lrytas.lt“ aiškino V.Sinkevičius.
Visgi, europarlamentaras sako, kad jo neįtikino P. Gražulio pareiškimai dėl balsavimo prieš projektą.
„P. Gražulis tiesiog nesupranta, už ką balsuoja – jis balsavo taip, kaip jo grupės balsavimo lape yra pažymėta. Kadangi jis yra toje grupėje, kuri vienintelė visuomet balsuos prieš bet kokį klausimą, susijusį su Ukraina, jis paspaudė mygtuką taip, kaip buvo lapelyje pažymėta – aš net neabejoju“, – svarstė V. Sinkevičius.
Su balsavime taip pat nedalyvavusiu W. Tomaszewskiu Eltai susisiekti nepavyko.
Ši parama taps esmine Didžiojo septyneto valstybių birželį prisiimto įsipareigojimo skirti Ukrainai iki 50 mlrd. JAV dolerių dalimi.
ES paskola, kuriai pritarė didžioji įstatymų leidėjų dauguma, yra dalis didesnės 50 mlrd. dolerių iniciatyvos, dėl kurios birželio mėnesį susitarė Didžiojo septyneto (G7) šalys.
ES yra pirmoji iš G7 valstybių paskelbusi, kokią sumą skiria savo daliai šiame plane, ir vis dar laukia, kol savo dalį paskirs JAV ir kitos šalys.
Numatoma, kad Europos Sąjungos (ES) makrofinansinė parama bus išmokėta iki 2025 m. pabaigos, tačiau tik su sąlyga, kad Ukraina įsipareigos gerbti žmogaus teises, laikytis teisinės valstybės principo ir taikyti veiksmingus demokratinius mechanizmus.
Paskolos galutiniam suteikimui dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas, balsavimas turėtų vykti už kelių dienų.
