Šiuo metu įmonė „Foxpay“ minima skandalingame tyrime, atskleidusiame milžiniškus finansinius pažeidimus, o tyrimo metu sulaikyti net 7 asmenys. Aiškėja, jog sutartis su skandaluose minima įmone sudarė ir Kauno miesto poliklinika – pagal viešųjų pirkimų sutarčių registro duomenis, sudaryta sutarčių, kurių maksimali suma siekia 115 tūkst eurų.
Viešųjų pirkimų sistemos duomenimis, Všį „Kauno miesto poliklinika“ su įmone „Foxpay“ sudarė dvi sutartis.
Birželio 5 dieną sudaryta mažesnės vertės – 1950 eurų sutartis. Ši sutartis galios iki 2029 m. birželio 4 dienos. Už šią sumą poliklinika planuoja naudoti „Foxpay“ elektroninės parduotuvės įskiepį su įmokų surinkimo paslauga.
Antakį kilstelėti verčia kita sudaryta sutartis. Šių metų kovo 18 d. Kauno miesto poliklinika sudarė ir kitą sutartį, kurios vertė – net 113 920 eurų. Ši sutartis galios iki 2026 m. kovo 17 d.
Tokią sumą poliklinika gali maksimaliai per sutarties laikotarpį išleisti už savitarnos mokėjimo terminalų nuomą ir įmokų surinkimo paslaugą.
Paskelbus publikaciją, Kauno poliklinikos atstovai pateikė tikslius skaičius, kiek šiuo metu lėšų yra išleista pagal minėtas, Viešųjų pirkimų portale skelbiamas sutartis.
„Norime informuoti, kad iš tikrųjų pagal minėtas sutartis iki šiol yra sumokėta 29,38 Eur ir 22 437,05 Eur, iš viso – 22 466,43 Eur“, – rašoma Všį „Kauno miesto poliklinika“ komentare.
Taip pat teigiama, kad pasirodžius viešai informacijai apie „Foxpay“ vykdomą bylą, poliklinikos atstovai nedelsiant kreipėsi į teisininkus, siekiant įvertinti teisinius pagrindus bei galimybes nutraukti sutartis ir kaip tai padaryti nepatiriant nuostolių.
Trečia galiojanti sutartis nėra susijusi su Kauno miesto poliklinika.
Šių metų balandžio 15 d. LSMU Kauno ligoninė pasirašė 30 420 eurų vertės sutartį su „Foxpay“, kuri galios iki 2027 m. balandžio 14 d. Tiek mokesčių mokėtojų pinigų kainavo savitarnos mokėjimo terminalų nuoma.
Be minėtų įmonių, sutartis su „Foxpay“ buvo sudariusios ir kitos Kauno miesto savivaldybei pavaldžios įmonės – pavyzdžiui 2020 m. dvi tokias sutartis sudarė Akcinė bendrovė „Kauno Energija“. Abiejų sutarčių vertė – lygiai 100 tūkst. eurų.
Tiesa, šios sutartys nebegalioja.
„Foxpay“ sudarė sutartis su daugiau kaip 40 valstybės įstaigų
Kaip skelbia naujienų portalas tv3.lt, įmonei „Foxpay“ ir jos akcininkams uždirbti iš Lietuvos gyventojų ne vienerius metus padėjo daugiau kaip 40 šalies valstybės įstaigų – nuo pačios Generalinės prokuratūros iki Valstybinės mokesčių inspekcijos, Aplinkos ministerijos, daugelio savivaldybių ar „Regitros“.
„Foxpay“ buvo suteikta išskirtinė teisė tarpininkauti tarp gyventojų ir įstaigų, kurios teikia elektronines paslaugas per Elektroninius valdžios vartus.
Kiekvieną kartą, kai gyventojai mokėjo už tokias paslaugas, įtarimų sulaukusi bendrovė iš jų ėmė papildomą mokestį.
Be to, ji iki šiol įstaigoms nuomoja mokėjimo terminalus, kuriais toliau surenka pinigus. Už šias paslaugas mokama mokesčių mokėtojų pinigais.
Įmonė įtariama padariusi sunkius nusikaltimus
Kaip praneša ELTA, teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – minėtos įmonės savininkei I. Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir eksministrės M. Navickienės vyrui M. Navickui.
Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.
Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.
Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.
Anot FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko Roberto Šadianeco, ateityje įtariamųjų gali būti daugiau nei 7. Tačiau institucijos pabrėžia, kad pati M. Navickienė byloje „nefigūruoja“, ir „bent kol kas“ jos apklausti pagrindo nėra.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.
Kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje ir atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla.
STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos. Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas.
„Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas.
M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, M. Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.
