Pagal dirbančiųjų amžių jauniausios savivaldybės – Kauno rajono (vidurkis – 39 m.), Klaipėdos rajono (39), ir Vilniaus miesto (40). Vyriausios – Visagino (53), Ignalinos (52), Birštono, Kupiškio, Rokiškio, Anykščių ir Zarasų (51), Varėnos, Skuodo, Biržų, Akmenės, Joniškio bei Kelmės (50). Tokius duomenis paviešino Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įvertinusi amžėjimo įtaką darbo rinkai.
UT pranešime pabrėžiama, kad demografiniai pokyčiai atsispindi ne tik Lietuvos gyventojų amžiaus statistikoje. Mažėja natūralus gyventojų prieaugis – amžėja (sensta) šalies darbo rinka. 44 – toks Lietuvos gyventojų medianinis amžius buvo šių metų pradžioje, o trylikoje savivaldybių jau pasiekė ar perkopė 50 metų ribą. Tai rodo Oficialiosios statistikos portalo duomenys.
Mažiausiai – tik vieneriais per 15 metų – paseno Vilniaus miesto, Kauno rajono ir Klaipėdos rajono savivaldybės. Daugiausiai – net trylika metų – Visaginas, po dešimt metų – Joniškis, Alytus, Pagėgiai, devyneriais – Skuodas, Akmenė, Kelmė, Pakruojis, Šilutė ir Šilalė.
Pastaraisiais metais darbingo amžiaus gyventojų skaičius ūgtelėjo. Dabar Lietuvoje yra 58,1 tūkst. daugiau darbingo amžiaus gyventojų nei buvo 2019-aisiais. Visgi, jaunimo skaičius ir jo dalis traukiasi, o vyresnių – didėja. Beveik trečdalis darbingo amžiaus žmonių iš 1,8 mln. yra vyresni nei 50 metų (597,4 tūkst. arba 32,9 proc.).
Pasak Užimtumo tarnybos atstovų, tarp „vyriausių“ yra švietimo sektorius, kur vidutinis dirbančiųjų amžius siekia 50,5 metų, žemės ūkio ir miškininkystės – 49 m., nekilnojamojo turto operacijų – 48,4 m., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 47,7 m., viešojo valdymo – 45 m. „Jauniausi“ šioje statistikoje – informacija ir ryšiai – 35,9 m., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos – 37,3 m., finansinės ir draudimo – 39,1 m., profesinės, mokslinės ir techninės veiklos – 39,9 m.
Per penkiolika metų atjaunėjo informacijos ir ryšių sektorius, kur vidutinis dirbančiųjų amžius sumažėjo 1,4 m. Mažiausiai paseno apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius – 0,3 m. Švietimo sektoriuje šis rodiklis padidėjo 4,6 metais, viešojo valdymo – 4,1 m., žemės ūkio – 3,6 m., pramonės – 2,6 m., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 2,3 m., o statybų – 2 metais.
Dirbančių darbuotojų vidutinis amžius dabar – 44,3 metai. Per 15 metų jis padidėjo 2,5 m. Palyginus su tuo, kas buvo 2010 metais, labiausiai vidutinis dirbančiųjų amžius didėjo nekilnojamojo turto operacijų sektoriuje – 5,8 m. (nuo 42,6 m. iki 48,4 m.), taip pat – prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto srityje – 4,7 m., švietimo – 4,6 m. bei viešojo valdymo – 4,1 m.
„Gyventojų amžėjimas tiesiogiai siejasi su ryškėjančiomis tendencijomis darbo rinkoje – senstant darbingo amžiaus populiacijai, vyresnė darosi ir darbo jėga. Prieš penkiolika metų vyresni nei 50 metų gyventojai sudarė ketvirtadalį darbo ieškančių asmenų, o dabar jau perkopė trečdalio ribą. Mūsų klientų amžiaus vidurkis yra 43 m., o tai – trejais metais daugiau nei 2010 metais, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė. – Klientų amžiaus pasikeitimai turi įtakos jų aptarnavimui ir integracijai – ilgėja grįžimo į darbo rinką trukmė, daugiau prireikia priemonių ir pastangų, kad jie neiškristų iš užimtumo, rinktųsi perkvalifikavimą.“
Šiuo metu UT registruota apie 60 tūkst. vyresnių nei 50 metų asmenų. Jų vidutinė nedarbo trukmė 2024-aisiais – 303 dienos. Didžiausia – 410 dienų – buvo 2021 m., mažiausia 2023 m. – 286. Klientų vidutinė nedarbo trukmė 2024 m. – 226 dienos. Didžiausia siekė 310 dienų 2021m., mažiausia buvo pernai – 217.
G. Sinkevičės teigimu, daugiau nei pusė vyresnio amžiaus klientų į darbo rinką sugrįžta laikinai arba jiems taikomos remiamojo įdarbinimo priemonės, taip pat dažniau įsidarbina pagal terminuoto darbo sutartis, renkasi savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus iki pusmečio, o neterminuotai įdarbinama tik 38,6 proc. tokio amžiaus klientų. Užimtumo tarnyboje 15,9 tūkst. vyresnių nei 50 metų asmenų nurodė, kad pageidauja nekvalifikuoto darbo, 9,7 tūkst. – kvalifikuoto darbininko ar operatoriaus, 7,5 tūkst. – specialisto ar įstaigų tarnautojo (iš jų – 700 tikisi įsidarbinti inžinerijos specialistais), 5,4 tūkst. tiksi įsidarbinti aptarnavimo sektoriuje, 1,3 tūkst. ieško vadovo darbo, 1,2 tūkst. nurodė tikslą įgyti ar pakeisti turimą kvalifikaciją ar kompetenciją, 5,3 tūkst. – pradėti dirbti savarankiškai.
Daugiausiai nekvalifikuoto darbo ieško vyriausi klientai – 60+ (42,4 proc.) ir jauniausi – 16-19 m. (52,5 proc.). Toks darbas aktualus ir 55-59 m. amžiaus asmenims (40,6 proc.), 50-54 m. – 37 proc., 45-49 m. – 33,8 proc.
Kvalifikuoti vyresnio amžiaus darbuotojai neretai suabejoja savo konkurencingumo galimybėmis sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje, bet tobulėti irgi neskuba. Šiais metais UT užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas parodė, kad su amžiumi mažėja noras mokytis ir įgyti naujų kompetencijų. Per pastaruosius penkerius metus mažiausiai to norėjo 60-64 metų amžiaus asmenys: mokėsi tik 21 proc., 50-59 metų amžiaus grupėje – 28,7 proc. Daugiausiai besimokančių buvo jaunimo iki 29 metų grupėje (41 proc.). Tačiau stebint mažėjančią įsidarbinimo trukmę ir didėjantį susidomėjimą mokymo programomis, to kol kas negalima pasakyti apie vyresnių verslumą. Paramos verslui kurti atrankose iš 1200 norinčių steigti savo verslą dalyvavo tik 66 vyresni nei 50 metų asmenys, kurie sudarė 9,2 proc.
Bet dvigubai daugiau 50+ asmenų šiais metais (lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu) pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse. Vyresni asmenys sudaro 16 proc. visų mokymo programų dalyvių. Profesinį mokymą rinkosi 1063 asmenys – 400 daugiau nei pernai. Du kartus daugiau yra pasirinkusių ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonę – 304 vyresni nei 50+, iš jų – 60 proc. kvalifikaciją kėlė užimti (dirbantys) klientai.
