Spalio 18 d. kaunietis menininkas Dariaus Petrulis visuomenei pristatė fotografijų parodą „Sulieti pasaulius“, kurioje tyrinėja urbanizacijos problemas ir svarsto, ar mieste įmanoma išsaugoti ryšį su gamta bei vieniems su kitais. Nuotraukose fiksuoti Ž. Šančiai ir vienas medinis daugiabutis „Gleis 21“, stovintis Austrijos sostinėje Vienoje.
Paroda eksponuojama „Drobės“ fabrike įkurtoje Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje.
Fotoaparatas rankose – nuo vaikystės
Darius Petrulis pasakojo, kad fotografija užsiima nuo penkerių, kai tėtis išmokė įsukti juostą į ryškinimo bakelį ir atspausdinti nuotraukas. Fotoaparato iš rankų nepaleido ir mokykloje. Profesionaliai jis paveiksluoja nuo 2005 m., o Šančiai į fotoobjektyvą pateko 2016-aisiais.
„Dabar paveiksluoju su 1953 m. analoginiu „Kiev“ fotoaparatu. Su tokiais fotoaparatais dirbu, nes žmonės nebijo senos technikos, juostelė kelia sentimentus, juk jų tėvai, seneliai su tokiais paveikslavo. Tai keičia santykį su modeliais“, – atviravo D. Petrulis.
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete tekstilės specialybę baigęs D. Petrulis Šančius ir šančiškius fiksuoja nuo 2016 m. Jis žavisi tvirto būdo vietiniais gyventojais, medine architektūra, daržais šalia miesto centro, unikaliu gatvių tinklu, vedančiu link Nemuno, ir pagarba upei.
D. Petrulis ne tik kuria meninę dokumentiką, bet ir palaiko Ž. Šančių bendruomenės iniciatyvas, protestus. Parodoje galima išvysti nuotrauką iš 2019 m. gyventojų protesto prieš Kauno miesto savivaldybės planus tiesti gatvę Nemuno pakrantėje.
Šančių bendruomenės atstovas menininkas Ed Carroll tikino, kad D. Petrulis – nepailstantis Šančių fiksuotojas. „Kai lauke minus 20 ar plius 37 – Darius skuba į gatvę fotografuoti. Dažnai jam paskambinus išgirstu, kad jis kaip tik Vokiečių gatvėje ar kitoje, ir darbuojasi. Jo veiklą pavadinčiau laisve gyvenimui. Jis daug daro dėl Šančių, tai dovana mums“, – sakė E. Carroll. Tiesa, pats D. Petrulis gyvena Panemunėje.
Vieni saugo, o kiti kuria iš naujo
D. Petrulio paroda „Sulieti pasaulius“ yra padalinta į dvi dalis: vienoje pristatomi Ž. Šančių gyventojai ir šios miesto dalies unikalumas, o kitoje užfiksuotas architektūros projektas „Gleis 21“ – medinis daugiabutis, stovintis moderniame Vienos rajone Austrijoje. Ši rezidencija apdovanota naujojo europinio bauhauzo prizu. Projektas „Gleis 21“ unikalus tuo, kad būsimi namo gyventojai ir architektai kartu kūrė statinį, planavo jo individualias ir bendruomenines erdves, siekdami sukurti daugiabutį, kuriame skatinamas bendrabūvis. Medinis daugiabutis pastatytas betoninių statinių apsuptyje, netoli traukinių stoties.
„Jie iš naujo sukūrė betoniniuose didmiesčiuose seniai prarastą sugyvenimo vienas su kitu ir gamta būdą. (…) Pravėrus medinės verandos duris pasisveikinti su kaimynu ir nusiskinti šalia augantį pomidorą – štai gyvenimo kokybė, kuri tebeegzistuoja Šančiuose. „Gleis 21“ ir Žemieji Šančiai yra labai panašūs, tik vienas sukurtas iš naujo, o kitas – vis dar neprarastas“, – prieš parodą kalbėjo D. Petrulis. Pasak jo, kai Vienos megapolyje žmonės bando pastatyti kaimą, Šančiuose jis tebėra, vietiniai išsaugoję ryšį su kaimynais, su žeme. Čia viskas artima ir prieinama, vieni kitus pažįsta, nėra susvetimėjimo.
„Kurį laiką gyvendamas „Gleis 21“ name, bendravau su menininkais. Ten gyvenantieji vieni kitus pažįsta, dirba kartu. Namo kūrėjai investavo į daugiabutį, kurio vertė paaugo 3-4 kartus, idėja – namas, kaip UAB, tarsi atskiras pasaulis, kuris išlaiko save. Tas namas turi muzikos mokyklą, kavinę, dirbtuves, sporto salę. Tai uždirba pinigus namo gyventojams“, – pasakojo D. Petrulis.
Anot jo, Šančiai yra kaip kaimas, kuriame irgi skatinamas panašus modelis: „Tu kuri produktus čia ir parduodi vietiniams, tarkim, augini vištas, sulesini maisto likučius, kas užauga pas tave čia ir pasilieka, kaip ir minėtame Vienos daugiabutyje. Jie turi net savo šiukšlių perdirbimo fabriką“ – aiškino fotografas.
„Verta susimąstyti, gal ne brukami dangoraižiai yra tikroji gyvenimo kokybė, o šančietiškas buvimas šalia vienas kito, gamtos?“, – svarstė parodos kuratorė menininkė Auksė Petrulienė.
Nuo boksininkų iki kunigaikščių palikuonių
Vedžiojamas susirinkusiuosius po parodą, menininkas D. Petrulis atskleidė, kad Šančius fiksuoti jam labiausiai patinka žiemą, kai geriausiai matyti pastatai, gatvės, struktūra.
Parodoje galima išvysti boksininką, barmenę, troleibuso kontrolierę, architektą, nusipelniusią Baltijos cirko artistę, vieną iš Klounų muziejaus įkūrėjų, jaunąsias akrobates, mamą su dukra renkančią ne vietoje paliktas šiukšles, už Šančių ąžuolyno išsaugojimą kovojančią gyventoją, šulinį kasantį vietinį, aršiausią Šančių moterį ar net palikuonį iš senos kunigaikščių giminės.
Nuotraukose – ir Šančių gyventojų protestai prieš miesto valdžią. Didžiausias jų vyko 2019-aisiais, tuomet buvo surinkta 6 tūkst. parašų, kad būtų išsaugota pakrantė ir joje netiestų gatvės. Protesto dalyviai žygiavo pakrante, po poros metų aktyvūs gyventojai proteste „nutiesė“ kelią iš polietileno, kad žmonės matytų realų mastelį. „Vaizdas buvo siaubingas“, – mena fotografas D. Petrulis.
Parodoje lankytojai išvys ir Šančių kareivines, geležinkelį, medinukus. Nuotraukas parodai menininkas fiksavo juostiniu fotoaparatu „Kiev“.
Kaimas šalia centro
Kaip Šančiai pakito nuo 2016-ųjų, kai menininkas ėmė juos paveiksluoti? Fotografas išskyrė A. Juozapavičiaus pr. rekonstrukciją, apgyvendintas kareivines, tiesa, renovuotas dar anksčiau.
„Dabar vyksta pavienių sklypų sulyginimas ir daugiabučių statymas. Visi nori gyventi šalia centro, o Šančiai yra labai geroje vietoje. Tai unikalus rajonas, kurio nepailstu tyrinėti. Man patinka vietiniai žmonės, jų atkaklumas, tvirtas, nepalaužiamas charakteris, kovingumas (…) Kai žmogus turi savo žemės sklypą ar namelį, jis jaučiasi tikras šeimininkas. Čia tai stipriai juntama. Ką svarbiausia išsaugoti? Žmones, kad jie čia gyventų. Būtų gražu, jei išliktų A. Juozapavičiaus pr. geležinkeliečių medinukai, nes tai savitas Šančių simbolis, kaip ir kareivinės“, – pažymėjo D. Petrulis.
Vaikštinėjant šio rajono gatvėmis, jis ragino atkreipti dėmesį į nedidelius bokštelius namų kiemuose, tai – paslėpti šuliniai.
„Kiekveinas Šančių sklypas anksčiau turėjo po atskirą šulinį. Nors jau seniai įvestas vandentiekis, bet vietiniai neskuba šulinių užversti, gražiai juos apkala ir saugo. Jie primena bokštelius, ar kosminius aparatus, raketas. Tai labai gražus mažosios architektūrinis elementas, jis būdingas daugmaž visuose miesto rajonuose, kurie turėjo šulinius ir nenorėjo jų panaikinti“, – atkreipti dėmesį ragino fotografas D. Petrulis.
Praalkus Šančiuose fotografas rekomendavo užsukti į senąją kavinę „Šančių apynėlis“ ar „Kaukazą“. Vienos šių kavinių darbuotojos užfiksuotos parodoje.
D. Petrulio paroda „Sulieti pasaulius“ buvusiame „Drobės“ fabrike veiks iki lapkričio 10 d. Lankymo valandos: darbo dienomis 10-17 val., šeštadieniais – 11-16 val.