Jau netrukus vos tik saulei nusileidus, žemai horizonte net plika akimi turėtų būti matoma kometa. Įvykis istorinis, nes ji Žemės gyventojams pasirodo po 80 000 metų pertraukos ir daugiau niekada nebesugrįš – bus išsviesta už Saulės sistemos ribų.
Panašaus ryškumo kometa Lietuvoje stebėta tik kone prieš du dešimtmečius.
Trumpas vizitas
Šį savaitgalį mėgėjus pasižvalgyti į naktinį dangų astronomai kviečia atsisukti į vakarus ir tikėtis išvysti Tsuchinshan-ATLAS.
Šią kometą 2023 metų pradžioje atrado Pietų Afrikos Respublikos Asteroidų žemės poveikio paskutinio perspėjimo sistemos (ATLAS) ir Kinijos Tsuchinshan observatorijos astronomai – iš čia ir pavadinimas.
Tuo metu kometa atrodė kaip neįspūdinga dėmė. Tačiau situacija ėmė greitai keistis.
Vilniaus universiteto astronomas dr. Vidas Dobrovolskas sako, kad geriausiai kometa buvo matoma spalio 9-ąją – deja, tik kosminių aparatų darytose nuotraukose.
Mat nors tada kometa praskriejo arčiausiai mūsų planetos – maždaug už 70 mln. kilometrų, – žiūrintiesiems iš Žemės ji projektavosi tiesiai į Saulę ir šioji ją nustelbė.
Vakariniame danguje kometa turėtų pradėti matytis maždaug nuo spalio 12 ar 13 dienos ir kasdien – vis ilgiau. Jos ryškumas turėtų išlikti mažiausiai savaitę – pusantros. Vėliau jau gali prireikti žiūronų.
„Iki spalio 20 dienos kometa bus gana ryški, kad ir plika akimi bus matoma vakariniame danguje, – aiškina dr. V. Dobrovolskas. – Ji bus neaukštai virš horizonto, tad reikėtų susirasti vietą, kurios neužstoja namai, medžiai – kad būtų kuo švaresnis horizontas. Tada bus lengviausiai kometą pamatyti.“
Astronomo teigimu, maždaug iki spalio 15 ar 16 dienos Tsuchinshan-ATLAS matysis labai trumpai – 20–30 minučių po saulės nusileidimo, taigi prieš pat 19 val.
Tad pasigrožėti ja gali trukdyti dar gana šviesus dangus.
Tačiau diena kaskart minute kita trumpėja. Ir spaliui baigiantis, apie 25-ąją, kometa matysis jau apie pusantros valandos.
„Vis dar turėtų būti gana gerai matoma uodega ir plika akimi, – pasak dr. V. Dobrovolsko, taip bus iki pirmos lapkričio savaitės. – Tada kometa nublanks tiek, kad nebebus įžiūrima, nors per paprastus žiūronus dar nesunkiai matysime.“
Maždaug nuo lapkričio pabaigos kometa taps matoma tik teleskopu.
Vaizdais niekas nesigyrė
Dr. V. Dobrovolsko teigimu, dar neseniai Tsuchinshan-ATLAS kometa buvo matoma rytiniame danguje prieš pat tekant saulei. Ir mūsų pusrutulyje taip pat, bet geriausiai – arčiau pusiaujo.
„Teko matyti įspūdingų nuotraukų iš Kanarų, Ispanijos, Italijos, – sako astronomas. – Lietuvoje kometa irgi turėjo matytis, bet iki saulės tekėjimo būdavo likęs tik pusvalandis, dangus jau gerokai prašvitęs, tad plika akimi turbūt buvo neįmanoma įžiūrėti. Bet per žiūronus – visai tikėtina.“
„Tiesa, kol kas nemačiau, kad kas nors būtų pasigyręs, jog matė, nufotografavo“, – priduria jis.
Kometa, sako mokslininkas, turi įspūdingą uodegą ir ši gali dar pailgėti. Tokios būdingos anaiptol ne kiekvienam šių mažųjų kosminių kūnų.
Bene paskutinė panašaus ryškumo buvo Maknauto kometa, pro Žemę praskriejusi 2007 metais. Dr. V. Dobrovolsko teigimu, ji buvo tokia ryški, kad pavyko net keletą kartų nufotografuoti dieną ir palyginti netoli Saulės.
Dabar matoma Tsuchinshan-ATLAS kometa atrasta tik pernai.
Daugiausia ledinis jos branduolys – maždaug 1–2 km skersmens, taigi nelabai didelis, sako astronomas. Todėl kol kometa dar buvo toli nuo Saulės, niekuo nesiskyrė nuo asteroidų. Buvo per daug blyški, kad galėtume pastebėti net teleskopais.
Tačiau jai artėjant prie Saulės ledo branduolys pradėjo garuoti, išryškėjo kometos uodega ir tapo aišku, kokia viešnia mus aplankė.
Nuskries link žvaigždžių
Kol Tsuchinshan-ATLAS kometa bus matoma, ją stebės ir tirs mokslininkai.
„Visos kometos, kurios aplanko mūsų „apylinkes“, yra tyrinėjamos, – sako dr. V. Dobrovolskas. – Šios orbitos parametrai rodo, kad paskutinį kartą arti Saulės ji buvo maždaug prieš 80 000 metų. Tai yra tikrai labai retai apsilankanti kometa.“
Pašnekovo teigimu, kometa atskrieja iš itin tolimų Saulės sistemos pakraščių ir didžiąją laiko dalį būna visiškai sušalusi. Tokių kosminių kūnų sudėties tyrimas padeda astronomams daugiau sužinoti apie mūsų sistemos pakraščių cheminę sudėtį, iš ko tokie objektai sudaryti.
„Kosminiai aparatai iki tokių tolių kol kas dar nebuvo nuskrieję“, – pabrėžia mokslininkas.
Visi stebėjimai atliekami antžeminiais arba kosminiais teleskopais. Ir naujausi jų, dr. V. Dobrovolsko teigimu, rodo, kad didžiosios Saulės sistemos planetos – greičiausiai Jupiteris – jau pakoregavo kometos orbitą.
„Toji pasikeitė tiek, kad ši kometa daugiau jau prie Saulės nebesugrįš. Dabar ji skrieja hiperboline orbita. Kitaip tariant, bus išmesta iš Saulės sistemos ir nuskries link žvaigždžių. Dabar yra paskutinis šansas kometą pamatyti“, – pasak astronomo, išties tai istorinė galimybė Žemės gyventojams pamatyti tokį įdomų dangaus kūną.
Mažų kometų, kurios išskrieja už Saulės sistemos ribų, dr. V. Dobrovolsko pasakojimu, kasmet būna 5–10.
Paprastai jos yra smulkios, blyškios ir matomos tik galingais moksliniais teleskopais. Tokių, kurios įžiūrimos netgi plika akimi, pasitaiko gana retai – kokia viena per dešimtmetį.
Daugiau skaitykite čia.
