Lietuvos kariuomenės sandėlius pasiekė pirmasis tūkstantis Lietuvos įmonių gamintų kovinių FPV (angl. first person view) dronų, jie per artimiausias kelias savaites bus perduoti Ukrainos pajėgoms.
Dronus Gynybos resursų agentūra nupirko iš penkių Lietuvos kovinių dronų gamintojų. Įranga įsigyta su visais priedais, paleidimui ir valdymui reikalinga įranga bei mokymais.
„Džiaugiuosi, kad mūsų gamintojai, suvokdami Ukrainos poreikius, parodė savo potencialą, kad gali gaminti greitai. Jie tą ir padarė, ir šiandien pirmieji dronai yra čia, mūsų kariuomenės sandėliuose“, – penktadienį kariuomenės Depų tarnyboje Kaune kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Šiandien jau turime rezultatus, pirmasis tūkstantis FPV dronų jau atvažiavo. Jie dabar bus čia ir bus pirmiausia nukreipti į Ukrainą, iki metų galo bus įgyvendintas visas užsakymų paketas, jie bus nukreipti tiek į Ukrainą, tiek mūsų kariuomenės pajėgoms“, – pažymėjo ministras.
Anot jo, tūkstantis dronų, kurie bus perduoti Ukrainai per artimiausią mėnesį–pusantro sudaro apie penktadalį visų ukrainiečiams perduosimų dronų.
Visą 8 mln. eurų vertės Gynybos resursų agentūros pirkimą iš Lietuvos įmonių „Dangolakis“, „RSI Europe“, „Ltmiltech“, „Granta Autonomy“ ir „Unmanned Defense Systems“ sudaro per 7 tūkst. dronų.
Lietuvos kariuomenei iki metų pabaigos bus pristatyta daugiau kaip 2,3 tūkst. kovinių dronų už 3 mln. eurų, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms – beveik 5 tūkst. tos pačios rūšies dronų už 5 mln. eurų.
L. Kasčiūnas pabrėžė, kad tai ne vienkartinė programa, lietuviškų dronų pirkimai bus tęsiami kitąmet.
„Mano sprendimu numatyta, kad kitų metų paramos Ukrainai pakete (…) tokia pati 10 mln. eurų suma lietuviškų dronų programai bus ir kitais metais“, – sakė krašto apsaugos ministras.
„Stiprėjame patys, nes pramonė gali užsikurti, formuojasi ekosistema, dronai testuojasi Ukrainoje, jie bus panaudoti mūšio lauke, mes žinosime, kas veikia, kas neveikia, tobulėsime. Tai labai naudinga bus mūsų pajėgoms, kurios galės atsinaujinti ir turės šalia gamybinį potencialą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Naujas pajėgumas Lietuvos kariuomenei
Kaip žurnalistams sakė Gynybos štabo Plėtros planavimo valdybos vyriausiasis karininkas Tomas Kvietkauskas, Lietuvos kariuomenę artimiausioje perspektyvoje pasieks per 2 tūkst. kovinių dronų platformų.
„Šiomis platformomis kariuomenėje yra kuriamas visiškai naujas pajėgumas, kurio iki šiol mes neturėjome. (…) Įgijus reikiamas kompetencijas, padalinio vadas ant žemės turės dar vieną naują ginkluotės sistemos pasirinkimą, su kuria operacijų metu galės pasirinkti reikiamus efektus, ko reikalaus ta konkreti užduotis“, – kalbėjo karininkas.
Anot jo, šių sistemų įsigijimu Lietuvos kariams papildomai praplečiamos treniravimosi galimybės. Kovinių oro dronų sistemą kariuomenė vertina kaip netiesioginės ugnies paramos priemonę.
„Tai reiškia, kad tokią sistemą Lietuvos kariai galės naudoti naikinti tiek judantiems, tiek stacionariems priešo taikiniams, nebūnant tiesioginiame kontakte su priešu. Tai didins karių išgyvenamumą operacijų ir mūšio metu“, – sakė T. Kvietkauskas.
Karininkas pabrėžė, kad prietaisų operaciniai reikalavimai buvo rengiami pagal karo Ukrainoje išmoktas pamokas ir tendencijas, pagal tokius reikalavimus, „kokie veiktų realiomis šiandien Ukrainoje esančiomis mūšio sąlygomis“.
T. Kvietkausko teigimu, operatorių paruošimo procesas jau prasidėjęs, Lietuvos kariuomenės mokykloje pradėti organizuoti tiek operatorių, tiek instruktorių parengimo kursai.
„Iki šių metų pabaigos Lietuvos kariuomenės mokykloje planuojame paruošti dar apie 80 naujų instruktorių“, – kalbėjo Plėtros planavimo valdybos karininkas.
Iššūkis gamintojams – užsakymo pristatymo greitis
Pasak „RSI Europe“ generalinio direktoriaus Tomo Milašausko, drono sistemą sudaro virš 150 skirtingų komponentų, iššūkį kelia jų ir įrenginio komplektacijos suderinimas per itin trumpą laiką.
„Užsakymas buvo padarytas rugpjūtį, įranga spalio pradžioje jau pasiekė kariuomenės sandėlius. Tai buvo pirmi 500 dronų, per ateinantį mėnesį dar 3 tūkst. dronų pasieks kariuomenės sandėlius. Tai yra itin trumpas laikas palyginus su tuo, kaip įprastai dirba Vakarų gynybos pramonė, kur pristatymo terminai yra nuo trejų iki penkerių metų“, – teigė T. Milašauskas.
„Šis pristatymo greitis, kurį turi tiek mūsų įmonė, tiek kiti keturi pasirinkti Lietuvos gamintojai, yra didelė jėga, kuri gali keisti situaciją mūšio lauke trumpuoju laikotarpiu, kai yra ypač sunku ukrainiečiams“, – pažymėjo „RSI Europe“ vadovas.
Anot jo, kitais metais bendrovė yra pajėgi pagaminti 120 tūkst. FPV dronų, kurie kainuotų apie 80–100 mln. eurų, o ši suma sudaro „gal tik 0,01 proc. mūsų gynybos biudžeto“.
„Ukrainai reikia apie 5 mln. FPV dronų per metus, tad mes galėtume aprūpinti vieną–du rimtus kovinius batalionus visiems metams. Ir tie batalionai galėtų suduoti 50–70 tūkst. taiklių smūgių“, – sakė T. Milašauskas.
Jo teigimu, dalis dronų komponentų yra gaminama Lietuvoje, dalis – amerikietiški, europietiški, ukrainietiški, taip pat kiniški.
„Kinija yra pasaulio fabrikas ir kiniškų komponentų yra visame kame. (…) Mes irgi nenorime turėti ir dirbame su kiekviena sekančia versija, kad tų komponentų būtų mažiau, bet pasaulinės tiekimo grandinės yra tokios, kokios yra“, – sakė T. Milašauskas.
„Realybė yra tokia, kad dronų reikia dabar, jie yra karą lemiantis instrumentas ir prekybos karai yra antraeilė rizika, (…) o nesirinkti jų reiškia neturėti įrangos, kas jau yra ne rizika, o reali žala“, – pridūrė „RSI Europe“ generalinis direktorius.
Jis pažymėjo, kad kritiniai elektronikos komponentai, kurie suteikia drono valdymą ir specialiąsias savybes, yra lietuviški.
„Nėra sudėtinga komponentų gauti, bet gauti juos tinkamos kokybės yra didelis iššūkis. Mes testuojame kiekvieną gautą komponentą prieš jį dedami į gamybos procesą ir bent 10 proc. pasitaiko nekokybiškų komponentų, kuriuos reikia grąžinti, keisti, remontuoti“, – kalbėjo T. Milašauskas.
Dalis sudėjus į droną, kiekvienas surinktas prietaisas testuojamas kaip bendra sistema. Tuomet taip pat išryškėja dalies komponentų klaidos, kurios turi būti pašalintos prieš išsiunčiant droną vartotojui.
Dvigubas ukrainiečių testas
Kaip skelbia kariuomenė, lietuviškų įmonių pagaminti koviniai dronai yra visiškai sukomplektuoti, dronų operatoriui lieka prijungti amuniciją. Kiekvienas iš penkių dronų gamintojų yra sukūrę unikalius sprendimus dėl elektrinių kovos priemonių poveikio sumažinimo.
Koviniai oro dronai skirti įsirėžti į taikinį ir susprogti. Prieš kurį laiką Krašto apsaugos ministerija, siekdama paremti Ukrainą ir praplėsti Lietuvos kariuomenės kovinius pajėgumus, kreipėsi į Lietuvos dronų gamintojus dėl tokių kovinių dronų gamybos.
Bendradarbiaujant su Ukrainos gynybos ministerija Ukrainos teritorijoje buvo atlikti lietuviškų kovinių dronų bandymai. Lietuvos gamintojų koviniai dronai bandyti fronto sąlygas atitinkančioje aplinkoje.
„Buvo rimtas testas ir tuo momentu nė vienam gamintojui nepavyko to testo įveikti. Bet džiugu, kad gamintojai nepasidavė, o gavę ukrainiečių rekomendacijas, patarimus, įsivertinę savo stiprybes ir silpnybes, investavo į savo technologijas ir liepą buvo pasiruošę antram testui ukrainiečių poligonuose“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Antras testas buvo daug sėkmingesnis ir penkios įmonės tą testą įveikė. Ukrainiečiai įvertino dronų privalumus ir trūkumus, sureitingavo dronus ir pagal tą kriterijų įvykdėme pirkimą“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Po šių bandymų pasirašytos sutartys su penkiomis minėtomis Lietuvos įmonėmis.
