..o tai reiškia, kad nemažai jų vengia samdytis naujų darbuotojų, netgi priešingai – linkę mažinti dirbančiųjų skaičių. Tiesa, kaip skelbia Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, rugsėjį mūsų šalyje gerokai išaugo darbo pasiūlymų ir į darbo rinką grįžtančių gyventojų skaičius, o registruoto nedarbo rodiklis spalio pradžioje buvo mažesnis nei prieš mėnesį.
Įsidarbinusių klientų skaičius augo beveik visuose sektoriuose, išskyrus energetiką, daugumoje šalies savivaldybių, išskyrus Neringą. Praėjusį mėnesį pradėjo dirbti 24,8 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų, dar 8,4 tūkst. pasirinko savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus.
„Šių metų rugsėjo darbo rinkos gyvybingumas viršijo ankstesnius metus. Paprastai rugsėjis – aktyviausias mėnuo, tačiau šiemet grįžimo į darbo rinką tempai dar spartesni“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės vedėja Jurgita Zemblytė.
Didžiausia darbuotojų paklausa buvo Vilniuje (3,7 tūkst.), Kaune (2,2 tūkst.) ir Šiauliuose (1,6 tūkst.). Mažiausiai darbo pasiūlymų – mažesnėse savivaldybėse – Skuode (8), Neringoje (9), Rietave (12) ir Pagėgiuose (18). Palyginus su rugpjūčio rodikliais, pirmąjį rudens mėnesį prislopo mokymo specialistų paieška, tačiau elektros inžinieriams bei technikams, mechanikos inžinieriams, technologinių procesų valdymo technikams darbo pasiūlymų skelbta daugiausiai per paskutinius 12 mėnesių.
Kauno apskrityje registruotas nedarbas praeitą mėnesį sumažėjo 0,4 proc. nuo 9,6 proc. rugsėjo1d. iki 9,2 proc. spalio 1-ąją. Kauno mieste – nuo 10,2 iki 9,9 proc. Spalis Kaune prasidėjo UT sąrašuose turint 48 428 registruotus bedarbius.
Kauno rajone, kur nedarbas per praeitą mėnesį sumažėjo 0,3 proc. (beje, nuo 8,7 iki 8,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų), registruotos 499 laisvos darbo vietos, o pretendentų jas užimti (spalio 1 d. UT duomenimis) – 5881.
Dešimties procentų nedarbo lygmenį vis dar viršija didžiausia bedarbyste apskrityje pasižyminti Jonavos rajono savivaldybė, – rugsėjo 1 d. čia per UT darbo ieškojo 11,1 proc. darbingų jonaviškių, o spaliui prasidėjus, – 10,5. Tačiau kitoje Kauno apskrities savivaldybėje (Raseinių), kur nedarbo problema yra aktuali ir sena, spalio 1 dienos duomenimis, bedarbių buvo santykinai mažiau nei Kauno mieste: 9,7 proc. Tik vienintelėje iš visų apskrities savivaldybių – mažiausiai gyventojų turinčio Birštono miesto – praeitą mėnesį nedarbo lygmuo šiek tiek paaugo, – vos 0,1 proc. iki 5,7 proc.
Pirmąjį rudens mėnesį Lietuvoje darbdaviai įregistravo 16,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Nuo metų pradžios didžiausią tokių vietų skaičių skelbė apdirbamosios gamybos (3 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,9 tūkst.), vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo (300) veiklomis užsiimančios įmonės.
Kaip šį trečiadienį pranešė UT, didėjant įsidarbinusiųjų skaičiui ir aktyviai įtraukiant asmenis į Užimtumo tarnybos aktyvios darbo rinkos politikos priemones, rugsėjį darbo ieškančių asmenų skaičius Lietuvoje sumažėjo 3 tūkstančiais (0,1 proc. punkto iki 8,7 proc.). Nedarbas mažėjo 39-iose šalies savivaldybėse (iš 60-ties). Labiausiai – Kalvarijoje (1,5 proc. punkto), Raseinių, Elektrėnų, Jurbarko ir Jonavos rajonuose (po 0,6 proc. punkto). Tuo pat metu nedarbas padidėjo Palangoje (1,5 proc. punkto) ir Molėtų rajone (0,9 proc. punkto).
Pasak J. Zemblytės, po vasaros įprastai nedarbas sumažėja, tačiau šių metų tendencijos rodo, kad darbdaviai vis dar atsargiai vertina plėtros planus ir darbuotojų samdą, o registruotas nedarbas yra 0,4 proc. punktais didesnis nei buvo lygiai prieš metus.
2024 m. spalio 1 d. duomenimis, UT iš viso registruota 157,6 tūkst. klientų.
