Kauno gyventojai jau porą mėnesių pratinasi prie naujos tvarkos – kertant kai kurias senamiesčio gatves, tenka pakloti du eurus. Prie šios naujovės sunkiai prisitaiko verslas – aiškėja, jog per kelis mėnesius užsakymų skaičius krito drastiškai, o dalis miestiečių maisto užsisakyti iš senamiesčio maitinimo įstaigų išvis negalės.
Nuo rugpjūčio 1 d. Kaune įsigaliojo įvažiavimo į Sumažintos taršos zoną (STZ) mokestis – šis mokestis numatomas įvažiuojant į siauresnes senamiesčio gatves.
Savivaldybė priimtą sprendimą aiškina paprastai – siekiama sumažinti tranzitą senamiestyje. Dar rugpjūčio 21 d. Kauno miesto savivaldybė savo „Facebook“ puslapyje pranešė apie trečdaliu sumažėjusį automobilių tranzitą.
Nepaisant kontraversiško sprendimo, iš tiesų Kauno miesto savivaldybė kažkokių sprendimų imtis turėjo, mat Seimas dar gerokai anksčiau įpareigojo visus daugiau nei 50 tūkst. gyventojų turinčius kurortus ir miestus iki 2025-ųjų metų įrengti mažos taršos zonas. Kaunas tapo pirmuoju tokiu miestu, nors panašu, jog skubėjimas galėjo turėti ir nemalonių pasekmių.
Verslas į Kauno savivaldybės planus skeptiškai reagavo nuo pat pradžių – dar liepos mėnesį Lietuvos verslo konfederacija išplatino pranešimą spaudai. Jame verslo atstovai teigė, jog nepritaikius išimčių, gali nukentėti verslas ir gyventojai, mat pristatymo kainos gali būti padidintos, prailgs pristatymo laikas.
Užsidarė aibė restoranų
Portalas „Kas vyksta Kaune“ jau anksčiau rašė apie senamiestyje nuvilnijusią restoranų ir barų užsidarymo bangą.
Per paskutinius kelis mėnesius duris uždarė visa aibė restoranų, barų – restoranas „Juoda druska“, barai „Pale Ale“, „rePUBlic No.3“, prieš maždaug dvi savaites užsidarė ir baras „Shamrock“.
Nors nebūtų sąžininga dėl šių įstaigų užsidarymo kaltinti vien naująjį mokestį, netrukus duris užveriančio restorano „Jurgis ir Drakonas“ savininkė Odeta Bložienė portalui „Kas vyksta Kaune“ prasitarė, jog jei anksčiau kurjerių užsakymai sudarydavo 20-30 proc. visos apyvartos, tai po mokesčio įvedimo sudaro 10 proc. ar mažiau. Tai ir buvo paskutinė vinis į karstą, mat anot O. Bložienės, senamiestis jau kelis metus nebėra patrauklus.
Portalo „Kas vyksta Kaune” žurnalistai nusprendė pasidomėti ir kita barikadų puse – kokio dydžio užsakymų sumažėjimą pastebi maisto kurjerių paslaugas teikiančios įmonės.
Savo ruožtu šias įmones vienijanti Lietuvos verslo konfederacija (LVK) nurodo, jog pastebimas dviženklis procentinis kritimas ir užsakymų skaičius sumažėjo netgi daugiau, nei tikėjosi LVK.
„Wolt Baltics” Operacijų vadovas Julius Kalvaitis nurodė, jog bendrovė kol kas vertina duomenis, tačiau pagal dabartines tendencijas prognozuoja, jog šaltuoju metų laiku užsakymų gali sumažėti iki 3 kartų, palyginant su praėjusiais metais.
Na, o „Bolt Food” generalinis vadovas Lietuvoje Jaagupas Jalakasas nurodo, jog bendrovės skaičiavimais, po įvestų pokyčių įmonė gali įvykdyti 70 proc. mažiau užsakymų iš restoranų sumažintos taršos zonoje, lyginant su praėjusiais metais.
Savivaldybė teigia radusi sprendimą
Visgi, savivaldybė laikosi savo pozicijos – STZ reikalinga, o kurjeriams ir pavėžėjams rastas štai toks sprendimas – įrengtose vietose senamiesčio prieigose leidžiama nemokamai sustoti iki 15 minučių.
Trys tokios stovėjimo vietos yra įrengtos ties A. Jakšto ir Šv. Gertrūdos gatvių sankirta, dar tiek pat vietų įrengta ties Vytauto bažnyčia, keturios vietos įrengtos ties Karaliaus Mindaugo prospekto ir M. Daukšos gatve. Šalia šių stovėjimo vietų yra įrengtas ženklas, informuojantis, jog statyti automobilį galima iki 15 minučių.
Tik yra kelios bėdos.
Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Vilius Kriaučiūnas portalui nurodė, jog savivaldybė iš pradžių neatsiuntė jokio žemėlapio, tad kurjeriai net nežinojo, kur gi tos vietos yra.
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog visgi buvo suorganizuotas susitikimas su verslo atstovais, jame dalyvavo kurjerių bei pavėžėjų atstovai. Be to, savivaldybė pasidalino schema.
Tada išliko tik kita problema – neįmanoma sukontroliuoti, kas gi stato automobilį šiose vietose – anot LVK atstovo V. Kriaučiūno, šios vietos dažnai yra užstatytos. Ir visai ne kurjerių, o kitų piliečių, nebūtinai tik penkiolikai minučių.
„Tose vietose parkuojasi kiti automobiliai, gal žmonės nežino, kad ten negalima parkuotis. Toks nedėkingas dalykas.
Į tai nebuvo atsižvelgta. Kai paskutinį kartą buvome susitikę, buvo pasakyta palaukti kelis mėnesius ir pažiūrėti, kaip viskas rutuliojasi, tada Kauno miesto savivaldybė galės grįžti prie šio klausimo”, – spalio 3 dieną portalui komentavo LVK atstovas.
M. Matusevičius nurodo, jog teoriškai už tvarką šiose vietose atsakingas Viešosios tvarkos skyrius.
„Jūsų minimose laikino sustojimo vietose automobiliai gali stovėti ne ilgiau kaip 15 minučių. Sprendimas priimtas palaikant dialogą su vietos verslininkais, besinaudojančiais kurjerių ir pavežėjų paslaugomis. Tvarka šiose vietose rūpinasi Viešosios tvarkos skyriaus specialistai”, – teigė M. Matusevičius.
Savivaldybės atstovas taip pat pabrėžia, jog apmokestinimo planai buvo numatyti dar 2019 m., o tranzitas sumažėjo maždaug 25 proc.
„Automobilių apmokestinimas Sumažintos taršos zonoje buvo numatytas dar 2019 metais, Darnaus judumo plane. Tie, kurie atvažiuoja į Senamiestį, susimoka už parkavimą, todėl nepajaučia jokio didesnio finansinio pokyčio. Pokytį pajaučia tik važiuojantieji tranzitu.
Naujovė veikia nuo rugpjūčio, tačiau jau dabar matome pirmuosius siektinus rezultatus – tranzitas sumažėjo maždaug 25 procentais. Tai natūraliai reiškia mažesnę taršą, triukšmą ir nebe tokį intensyvų eismą siaurose gatvelėse, ko ir siekta miesto Darnaus judumo plane”, – privalumus dėstė M. Matusevičius.
Dalis klientų negalės užsisakyti maisto
Reaguodamos į pokyčius, kurjerių paslaugas teikiančios bendrovės galiausiai nusprendė nebevesti automobilių vairuotojų į senamiestį.
„Nuo rugpjūčio 1 d., kai Kauno mieste įsigaliojo naujoji mažos taršos zonos tvarka bei su ja susiję eismo apribojimai, pastebime, kad užsakymus automobiliais pristatantys kurjeriai-partneriai vengia važiuoti į apmokestintą Senamiesčio teritoriją, todėl kai kuriais atvejais pailgėja maisto ir prekių pristatymo laikas.
Todėl pertvarkėme savo veiklą, siekdami nukreipti užsakymus kurjeriams-partneriams, naudojantiems dviračius, paspirtukus ar kitas mikromobilumo transporto priemones. Rugsėjo mėnesį Lietuvoje vyravo gana šilti orai, todėl daugelis kurjerių vis dar naudojosi alternatyviomis transporto priemonėmis užsakymams pristatyti. Tačiau antroje rudens pusėje oras neišvengiamai atvės, o vėlyvą rudenį ir žiemą dauguma užsakymų bus pristatoma automobiliais”, – atsakyme nurodo „Wolt Baltics” Operacijų vadovas Julius Kalvaitis.
Panašų sprendimą priėmė ir „Bolt Food“.
„Nuo tada, kai Kauno senamiestyje buvo įvesta sumažintos taršos zona ir apmokestintas įvažiavimas automobiliais, per „Bolt Food” platformą pateiktus užsakymus iš restoranų, esančių šioje zonoje, pristato tik dviračius ar elektrines mikrojudumo priemones (pavyzdžiui, el. dviračius, el. paspirtukus) vairuojantys „Bolt Food” partneriai kurjeriai”, – komentavo „Bolt Food” generalinis vadovas Lietuvoje Jaagupas Jalakasas.
Visgi, sprendimas nebevesti automobilių į miesto centrą irgi sukelia kelias papildomas problemas. Pirmiausia, bendras potencialių kurjerių skaičius sumažėja, tad klientams gali tekti ilgiau laukti.
Antra, užsakymus pristatant dviračiu, paprastai yra taikomas maksimalus užsakymų pristatymo atstumas, siekiantis 2 kilometrus. Tad nors keliais kilometrais toliau nuo senamiesčio gyvenantys piliečiai užsisakyti maisto iš senamiesčio maitinimo įstaigų nebegali.
„Bolt Food” platformoje kurjeriams, pristatantiems užsakymus dviračiais ar elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis priskiriami užsakymai, kurių pristatymo adresas yra dviejų kilometrų spinduliu”, – nurodoma įmonės komentare.
„Wolt Food“ atstovai pabrėžia, jog atstumas nėra ribojamas iki 2 kilometrų, mat kai kurie užsakymus dviračiais pristatantys kurjeriai keliauja elektriniais dviračiais. Tad realus spindulys siekia apie 5 kilometrus.
„Taip pat norime pabrėžti, kad užsakymus dviračiais pristatantiems kurjeriams-partneriams atstumai nėra ribojami iki 2 km, nes kai kurie jų turi elektrinius dviračius, kuriais gali sėkmingai pristatyti užsakymus ir didesniais atstumais.
Klientai, gyvenantys 5 km atstumu nuo ribotos zonos, negali užsisakyti iš jos, tačiau jie turi platesnį pasirinkimą iš kitų miesto vietų, iš kurių užsakymai gali būti pristatyti per maždaug 30 minučių”, – teigė „Wolt Baltics” Operacijų vadovas Julius Kalvaitis.