Lietuva ir Šveicarija motinų ir vaikų sveikatai gerinti sutarė skirti apie 36 mln. eurų, šios lėšos daugiausia numatytos ambulatorinėms paslaugoms vystyti.
Dvišalio bendradarbiavimo sutartį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose antradienį pasirašė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Šveicarijos ambasadorius Lietuvai Martinas Michelet (Martinas Mišelė).
Pagal šį susitarimą Šveicarija investicijoms į ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms ir neseniai pagimdžiusioms moterims, naujagimiams, vaiko raidos sveikatos priežiūrai skirs 29,55 mln. Šveicarijos frankų (apie 31 mln. eurų), Lietuva įsipareigojo skirti 5 mln. eurų biudžeto lėšų.
Programą sudaro du komponentai – akušerijos paslaugų gerinimas ir sveikatos priežiūros specialistų įgūdžių tobulinimas. Lėšos bus skirtos diagnostikos ir gydymo metodams gerinti, specialistams mokyti ir medicinos įrangai įsigyti.
Finansų ministerija anksčiau skelbė, kad iniciatyvos bus pradėtos finansuoti 2025 metais, parengus atskiras skirtingų sričių programas, kurias reikės įgyvendinti iki 2029-ųjų pabaigos.
Nuo stacionarinių paslaugų prie „minkštosios“ dalies
Pasak G. Skaistės, programa yra sudėtinė Lietuvos sveikatos įstaigų tinklo pertvarkos dalis mažinant stacionarinių paslaugų ir didinant ambulatorinių paslaugų mastą, kokybę.
„Jeigu prieš tai investavome daugiau į stacionarių paslaugų plėtrą, šiandien matome, kad auga poreikis ambulatorinių paslaugų“, – po sutarties pasirašymo kalbėjo ministrė.
„Dabar atėjo laikas investuoti labiau į „minkštąją“ dalį, ambulatorinių paslaugų plėtrą. Tai atitinka ir Vyriausybės prioritetą apskritai pereiti nuo stacionarinių prie ambulatorinių paslaugų teikimo“, – BNS pažymėjo ministrė.
Jos teigimu, remiantis sutartimi pagal Šveicarijos patirtį bus atnaujinami diagnostikos metodai, perimama šeimų lankymo, naujagimių priežiūros geroji patirtis, skiriamas dėmesys gimdyvių psichologinei sveikatai, naujų mamų socialiniams įgūdžiams.
„Kauno klinikos drauge su visomis savivaldybėmis ir jų viešosios įstaigomis, teikiančiomis sveikatos paslaugas, organizuos paslaugų teikimą savivaldybėse. Iki to laiko vyks paruošiamasis darbas įsigyjant pačias priemones ir planuojant procesus“, – sakė G. Skaistė.
Apmokys 3 tūkst. šeimos gydytojų komandų
Kaip po sutarties pasirašymo vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas, programos pradžia numatyta 2025 metų pirmąjį ketvirtį, ją sudaro dvi didelės priemonės.
Viena iš jų – akušerijos ir vaikų sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas, tam bus skirta beveik 20 mln. eurų. Antroji priemonė – holistinių vaiko raidos paslaugų gerinimas, jo vertė siekia per 10 mln. eurų.
„Kai kalbame apie pirmąją priemonę, kalbame apie metodinių dokumentų parengimą, vienodų standartų atsiradimą, tiek naujų dokumentų sukūrimą, tiek jau esančių atnaujinimą. Pirminėje sveikatos priežiūros grandyje vykstančius nėščiųjų priežiūros procesus“, – sakė A. Pečkauskas.
„Taip pat kalbame apie kvalifikacijos kėlimo renginius, numatyta apmokyti daugiau nei 3 tūkst. šeimos gydytojų komandų ir jų narių, siekiant, kad paslaugos, nėščiųjų priežiūra būtų kiek įmanoma kokybiškesnė. Kai kalbame apie šios priemonės įgyvendinimą, lėšos pasieks visas 60 Lietuvos savivaldybių. Tai yra nacionalinės aprėpties didžiulis projektas“, – pažymėjo ministras.
Pagal antrąją priemonę bus atnaujinami vaikų, turinčių raidos sutrikimų, sveikatos priežiūros metodiniai dokumentai, gerinama diagnostika, gydymas, vaikų integracija į visuomenę, priemonėmis aprūpinami vaiko raidos reabilitacijos centrai, keliama ten dirbančiųjų kvalifikacija.
„Orientuojamės į nėščiųjų priežiūrą ir orientuojamės į jau gimusių naujagimių diagnostiką, priežiūrą ir geresnę integraciją“, – apibendrino A. Pečkauskas.
Pasak Kauno klinikų generalinio direktoriaus Renaldo Jurkevičiaus, įstaiga privalės užtikrinti pirkimo procedūras, priemonių įsigijimą, pagaminimą ir parengimą, konferencijų ir išvykų organizavimą, kontrolės mechanizmus, kad įranga būtų tinkamai naudojama.
„Mūsų vaidmuo daugiau organizacinis. Norėčiau pabrėžti, kad tai programa, skirta ne Kauno klinikoms, mes esame tik organizatoriai, programos vykdytojai, kurie ministerijų įpareigoti padarysime tą darbą“, – žurnalistams sakė R. Jurkevičius.
„Vieni negalėsime klestėti Europoje“
M. Michelet teigimu, ši programa stiprina dvišalius Šveicarijos ir Lietuvos santykius, jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad bendradarbiavimas turės tiesioginį poveikį pažeidžiamiausiai socialinei grupei Lietuvoje – sergantiems vaikams.
„Šveicarija yra labai stipriai suinteresuota mūsų žemyno taika ir klestėjimu. Toks susitarimas nepaprastai svarbus dabartinėmis aplinkybėmis, kai Rusija vykdo karą prieš Ukrainą. Nekantriai laukiu programos atidarymo renginių kitų metų pradžioje“, – pasirašęs sutartį sakė Šveicarijos ambasadorius.
Jis pažymėjo, kad tai antrasis Šveicarijos finansinis įnašas Lietuvai kaip Europos Sąjungos (ES) valstybei narei, tokiu įnašu iš viso naudojasi 13 Bendrijos narių.
„Sprendimą priima Šveicarijos vyriausybė, tikslas yra prisidėti prie šalių taikos, gerovės, klestėjimo. Kaip žinote, Šveicarija nėra ES narė, bet mes esame Europos žemyne, puoselėjame tas pačias vertybes. Deja, dabar matome labai tragišką situaciją, kiekvieną dieną tai matome. Vieni taikos neužtikrinsime, vieni negalėsime klestėti Europoje“, – žurnalistams komentavo M. Michelet.
Anot jo, per motinos ir vaiko sveikatos gerinimo programą Šveicarija netiesiogiai siekia užtikrinti kaimyninių šalių klestėjimą, bendrą Europos šalių darbą ginant savo vertybes.
Pernai gegužę abi valstybės Lietuvos sveikatos apsaugai, švietimui ir pilietiniam įsitraukimui susitarė skirti apie 53 mln. eurų: Lietuva – 7 mln. eurų, o Šveicarija – 46 mln. eurų.
Tuomet G. Skaistė teigė, kad finansavimu bus siekiama gerinti Lietuvos akušerijos ir kūdikių sveikatos bei vaiko raidos sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Šveicarija 2007–2012 metais Lietuvai buvo skyrusi apie 66 mln. eurų finansinį įnašą. Šios lėšos naudotos ligoninių infrastruktūrai, aplinkosaugai ir energijos efektyvumui didinti, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai, nevyriausybinių, bendruomenių organizacijų iniciatyvoms, moksliniams tyrimams.
