Ilgas gyvenimas savivaldybei priklausančiame bute negarantuoja gyventojui nuosavybės teisių – Kas vyksta Kaune

Ilgas gyvenimas savivaldybei priklausančiame bute negarantuoja gyventojui nuosavybės teisių

Kalniečių daugiabučiai
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
Kalniečių daugiabučiai
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Antradienį Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino sprendimą sumažinti nuomos mokesčio dydį Ukmergės g. 14, Taikos pr. 66, Jėgainės g. 25 bei K. Griniaus g. 5 namuose esančių savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų nuomininkams.

Vis brangstant privačių būstų nuomai, savivaldybės NT – lyg dovana?

Kauniečių išrinktiems miesto politikams prieš posėdį pateiktame Aiškinamajame rašte, kurį parengė savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus valstybės tarnautojai, nuomininkų vardai bei pavardės neminimi. Tačiau, yra išdėstytos aplinkybės, dėl kurių gyventojai paprašė sumažinti kas mėnesį privalomą mokėti būsto nuomos mokestį.

Štai, 2 kambarių 50,24 kv. m ploto butą nuo 2018-ųjų iš savivaldybės nuomojantis gyventojas yra pensininkas, gyvena vienas, būsto nuomos dydis – 218,5 Eur per mėnesį. Tačiau per praėjusius metus gyventojo gautos pajamos, anot dokumentus tikrinusių specialistų, nesiekė 750 eurų (net nesitiki, kad taip gali būti, gal rašydami Aiškinamąjį raštą tarnautojai suklydo, bet kadangi „niekam niekas neužkliuvo”, tai – viskas gerai?) Svarbu, kad nuomos mokesčio sumažinimo šių metų birželį paprašęs nuomininkas skolų neturi, privalomo registruoti turto – taip pat.

Paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, įvairūs kiti teisės aktai – metodikos bei tvarkos. Įstatymas nurodo, kam gali būti nuomojamas savivaldybės būstas.

Beje, – rinkos kaina, „…išskyrus atvejus, kai jis nuomojamas Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise kito būsto neturintiems: 1) asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų, ar kitam asmeniui, kuris yra be šeimos; 2) asmeniui, kuris yra neįgalusis, ar šeimai, kurioje yra neįgaliųjų; 3) šeimai, auginančiai tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba); 4) šeimai, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba); 5) Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytiems asmenims”.

Skaičiuojant Kauno savivaldybės būsto nuomos kainas, taikomas rinkos pataisos koeficientas R – 1,2, bet jei kauniečių išrinktieji sutinka, tai miesto tarybai priėmus sprendimą, šis rodiklis gali būti mažesnis.

Šį kartą Kauno savivaldybė sutiko gauti mažiau nuompinigių iš keturių jai priklausančių butų (2 ar 3 kambarių) nuomininkų. Pabrėžtina, kad visi jie yra su miesto savivaldybe sudarę būsto nuomos sutartis ir pagal galimybes stengiasi jų laikytis be išlygų. Dar reikėtų pabrėžti, kad NT savininkė – savivaldybė – pati neskuba nuomininkams siūlyti lengvatų. Ir gyventojų prašymai sumažinti nuomos mokesčio dydį nėra dažnai tenkinami.

Bet naujienų portalui „Kas vyksta Kaune” nepavyko išsiaiškinti, ar dažni atvejai, kai pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, neišgalintys susimokėti nuomos mokesčio nuomininkai sulaukia siūlymo keltis į mažesnį būstą, kurio nuoma yra pigesnė…

Visokių atvejų, žinoma, būna

Jau minėtame Aiškinamajame rašte (kažin ar daug miesto tarybos narių rado laiko ir noro pasigilinti į jo turinį?) taip pasakyta: „Dviejų kambarių 44,35 kv. m bendrojo ploto savivaldybės būstas su rūsiu Taikos pr. 66 (…) 2001-03-07 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi išnuomotas (nuasmeninta).

Nuomininkės prašymas dėl būsto (…) nuomos mokesčio sumažinimo gautas 2024-08-02 (…). Buto nuomos mokesčio dydis yra 188,02 Eur/mėn., skolos nėra. Pareiškėja kito būsto nuosavybės teise neturi, gyvena viena – išsituokusi, pareiškėja yra senatvės pensijos amžiaus, nustatytas 35 procentų dalyvumas. Nuomininkės pajamos už 2023 metus yra 6 948 Eur, privalomo registruoti turto neturi.

Trijų kambarių 74,26 kv. m bendrojo ploto savivaldybės būstas su rūsiu Jėgainės g. 25 (…) 2010-09-13 savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi išnuomotas (nuasmeninta). Nuomininkės prašymas dėl būsto nuomos mokesčio sumažinimo gautas 2024-08-06 (…). Buto nuomos mokesčio dydis yra 256,83 Eur/mėn., skolos nėra. Pareiškėja kito būsto nuosavybės teise neturi, gyvena viena – išsituokusi, pareiškėja yra senatvės pensijos amžiaus. Nuomininkės šeimos pajamos už 2023 metus yra 7 930 Eur, privalomo registruoti turto nėra”.

Prarado butą, kurį manėsi „užgyvenusi”

Šių metų vasarį Kauno apylinkės teismas iš dalies tenkino miesto savivaldybės ieškinį ir priteisė iš vieno jai priklausančio buto gyventojos (ieškovės naudai) 6 174 Eur skolą bei delspinigių, o taip pat bylinėjimosi išlaidas – valstybei. Svarbiausia, kad teismas nusprendė iškeldinti moterį iš buto, kuriame ji išgyveno netoli 50 metų.

Byla buvo iškelta 2021-ųjų vasarį ir tęsėsi iki šių metų liepos, kai aukštesnės instancijos teismas patvirtino Kauno apylinkės teismo nutartį. Teismas, „nustatęs, kad atsakovei 75 metai, ji gauna 514,37 Eur sumą, kurią sudaro senatvės pensija ir vienišo asmens išmoka, pažymėjo, kad atsakovės pajamos nėra didelės, tačiau prievolės nevykdymą lėmė ne tik atsakovės finansinė padėtis, bet ir pačios atsakovės požiūris į prievolę mokėti nuomos mokestį.

Atsakovė viso proceso metu nerodė jokių aktyvių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ji siekia ir yra pasiryžusi dėti pastangas išsaugoti gyvenamąjį būstą. (…) Teismas padarė išvadą, kad atsakovę tenkina tai, jog ieškovė yra priversta nuomos mokestį išsiieškoti iš atsakovės priverstine tvarka, todėl atsakovės neveikimą, kai ilgą laiką nemokamas nuomos mokestis, teismas pripažino piktnaudžiavimu savo padėtimi. Teismas pažymėjo, kad atsakovei jau nuo 2016 m. rugsėjo mėn. buvo žinoma, jog už sutartinio įsipareigojimo mokėti nuomą nevykdymą atsakovė gali būti iškeldinta, tačiau ji tai ignoravo ir toliau sąmoningai nevykdė pareigos mokėti nuomą”, – išdėstyta teismo nutartyje.

Savaime aišku, kad šis dokumentas nenurodo asmens duomenų. Tad ir „Kas vyksta Kaune” žurnalistei sunku buvo, spaliui prasidėjus, sužinoti, ar sprendimas iškeldinti šią solidaus amžiaus gyventoją iš savivaldybės būsto jau patenkintas.

Ir negalėjau paklausti tos, tarp kitko, suaugusią dukrą turinčios moteriškės, kas jai sutrukdė butą tuo laiku, kai Lietuvoje dešimtys tūkstančių gyventojų tuo pasinaudojo, „išsipirkti” NT už dykai gautus investicinius čekius.

Žinoma, teismas pripažino, kad kito gyvenamojo būsto neturinčiai moteriai „nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš buto sukeltų dideles neigiamas pasekmes”. Gyventojai, beje, savivaldybė siūlė (ir teismo nutartyje tai minima) mokėti nuomos skolą dalimis, bet moteris vis tiek manė, kad butas yra jos, ilgametės to būsto gyventojos.

Būtent tame bute ji savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuo 1978-ųjų gegužės 18 dienos. O šiais, nepriklausomos Lietuvos laikais, kai buvo Kauno miesto savivaldybės kviečiama atvykti sudaryti nuomos sutartį, atsisakė tai padaryti. Bet „…kadangi buvo nuspręsta atsakovės vardu pakeisti nuomos sutartį, ji ginčo bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, jame gyvena, atsakovė laikoma gyvenamųjų patalpų nuomininke ir privalo mokėti nuomos mokestį.

Atsakovė nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d nėra sumokėjusi 6 174 Eur nuomos mokesčio”, – paminėta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), 2024 metų liepą paskelbtoje teismo nutartyje. Ir dar joje pažymėta, kad „vengimas sudaryti nuomos sutartį, įsiskolinimo neigimas, nuolatinis raginimų ignoravimas yra reikšmingi pažeidimai, sudarantys pagrindą nutraukti faktinius nuomos santykius ir iškeldinti atsakovę iš būsto”.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo Donato Valiuko komentaras:

„Nuomininkų iškeldinimai iš savivaldybės būstų teismo sprendimu yra gana reti. Tačiau ir tuomet savivaldybė nepalieka konkretaus žmogaus be pagalbos, jei tik ji būtinai reikalinga. Elgiamasi tikrai civilizuotai kiekvienu panašiu atveju, kurie gali būti labai skirtingi. Kartais teismo sprendimas kaip tik paskatina gyventoją rasti išeitį iš susidariusios situacijos ir spręsti savo problemą. O kai tai – ne jo jėgoms, tuomet tuo gyventoju pasirūpina socialinės paramos, globos įstaigos”.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA