Prieš pat finišą – naujausi reitingai: lyderių trejetukas beveik aiškus

Likus kiek daugiau nei savaitei iki pirmojo Seimo rinkimų turo, naujausi reitingai atskleidžia įtemptą kovą, rodo „Delfi“ užsakymu rugsėjo 16-25 dienomis atlikta „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausa. Dėl pirmosios vietos kovoja dvi partijos, bet gana aišku, kas užims ir trečiąją poziciją, sako „Delfi“ kalbinti politikos ekspertai. Naujausi duomenys taip pat parodė, kurių partijų rinkėjai yra ištikimiausi ir kiek dar nežino, ką rinksis spalio 13 dieną.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Partijų skirtumai

Tyrimo klausimyne partijos ir koalicijos respondentams buvo pateiktos tais pavadinimais, kuriais ir dalyvaus Seimo rinkimuose. Pirmoje lentelės vietoje ir toliau išlieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Rugsėjį atliktos apklausos metu jai savo balsą atidavė 15,5 procento apklaustųjų.

Toliau rikiuojasi valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Už ją rugsėjį darytos apklausos metu balsavę būtų 11,6 procento respondentų. Skirtumas tarp pirmosios ir antrosios pozicijos peržengia paklaidos ribas.

Trečioje pozicijoje – politinė partija „Nemuno aušra“. Skirtumas tarp jos ir TS–LKD paklaidos ribų neperžengia. Rugsėjį už šią politinę partiją savo balsą atidavę būtų 10,3 procento apklaustųjų.

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – ketvirtoje pozicijoje. Rugsėjį už ją savo balsą atidavę būtų 6,5 procento apklaustųjų. Nuo aukščiau besirikiuojančios politinės jėgos LVŽS skiria paklaidos ribas peržengiantis atstumas.

Valdančiojoje koalicijoje veikiantis Liberalų sąjūdis rikiuojasi toliau. Už jį savo balsą rugsėjį atidavę būtų 6,3 procento respondentų. Toliau – opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Už ją rugsėjį savo balsą atidavę būtų 5,2 procento apklaustųjų. Valdančioji Laisvės partija rikiuojasi toliau. Už ją rugsėjį balsavę būtų 4,5 procento respondentų.

Rugsėjo mėnesio apklausos duomenimis už Lietuvos žaliųjų partiją balsavę būtų 2,4 procento apklaustųjų. Sąrašą užbaigia Nacionalinis susivienijimas, kuris, anot apklausos, rugsėjį būtų sulaukęs 2 procentų respondentų palaikymo.

Už kitą partiją (tai yra partijos ir jų sąrašai, surinkę mažiau nei 2 procentus) rugsėjį savo balsą atidavę būtų 6,8 procento apklaustųjų. Visgi, išlieka ir didelė dalis neapsisprendusių rinkėjų. Atsakymą „nežinau“ arba iš viso neatsakyti į šį klausimą rugsėjį rinkosi 17,3 procento apklaustųjų. Dar 11,6 procento teigė, jog ruošiasi nebalsuoti.

„Delfi“ užsakymu tyrimą atlikę „Spinter tyrimai“ analitikai nurodo, kad už socialdemokratus dažniau balsuotų vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų, vidutinio išsimokslinimo, rajonų centrų gyventojai.

„Nemuno aušra“ populiaresnė tarp vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, mažesnių ir vidutinių pajamų, rajonų centrų ir kaimo gyventojų. Tėvynės sąjungą dažniau rinktųsi aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Laisvės partija populiariausia jauniausioje amžiaus grupėje (18–25m.), o Liberalų sąjūdis – tarp didžiausių pajamų gyventojų.

Kurių partijų rinkėjai apsisprendę tvirčiausiai?

Ši, priešrinkiminė apklausa, kitokia nei įprastai. Papildomai apklausoje buvo klausiama, ar rinkėjai yra tvirtai apsisprendę dėl savo pasirinkimo. Klausimas skambėjo štai taip: „Kiek tvirtai esate apsisprendęs? Kiek tikėtina, kad iki rinkimų pakeisite savo nuomonę ir balsuosite už kitą partiją ar sąrašą?“.

42,5 procento apklaustųjų rinkosi atsakymą „Esu tvirtai apsisprendęs, nuomonės tikrai nepakeisiu“. O 57,5 procento respondentų rinkosi atsakymą „Nesu tvirtai apsisprendęs. Gali būti, kad iki rinkimų nuomonės pasikeis“.

„Spinter tyrimai“ analitikai nurodė, kokių partijų rėmėjai yra apsisprendę tvirčiausiai. Taigi, daugiausiai tvirtai apsisprendusių rinkėjų tarp yra Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS), TS–LKD, Laisvės partijos bei partijos „Nemuno aušra“ rėmėjų. O daugiausia svyruojančių rėmėjų turi Lietuvos žaliųjų partija.

Tinkamiausi premjerai

Tradiciškai apklausoje buvo klausiama, kuris politikas, ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti premjero pareigas.

Šios lentelės lyderė yra dabartinė Vyriausybės vadovė, TS–LKD atstovė Ingrida Šimonytė. Liepą, paskutinės apklausos metu, ją šiame poste matyt norėjo 15 procentų respondentų, rugsėjo rezultatas – 17 procentų.

Antroje vietoje – įspūdingą šuolį padariusi LSDP pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Liepą ją premjerės pareigose matyti norėjo 7,9 procento respondentų, rugsėjo rezultatas – 13 procentų. Šis šuolis peržengia paklaidos ribas, kaip ir skirtumas tarp jos ir I. Šimonytės rezultato.

Toliau – partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Liepą jį vadovaujantį Vyriausybei matyti norėjo 9,4 procento apklaustųjų, rugsėjį – 10,5 procento. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis užima ketvirtą poziciją.

Liepos mėnesio apklausoje jį vėl premjero poste matyti norėjo 7 procentai respondentų, rugsėjo rezultatas – 5 procentai. Skirtumas tarp S. Skvernelio ir R. Žemaitaičio rezultatų peržengia paklaidos ribas ir siekia 5,5 procento.

LVŽS atstovas Aurelijus Veryga rikiuojasi toliau. Liepą jį vadovaujantį Vyriausybei matyti norėjo 3,6 procento apklaustųjų, rugsėjį – 4,2 procento. Toliau – Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Ją premjerės pareigose liepą matyti norėjo 4,5 procento apklaustųjų, rugsėjį – 3 procentai.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis rikiuojasi toliau. Jį premjero pareigose tiek liepą, tiek ir rugsėjį matyti norėjo identiškas kiekis respondentų – 2,4 procento. Buvęs eurokomisaras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Virginijus Sinkevičius rikiuojasi toliau. Liepos mėnesį jį vadovaujantį Vyriausybei matyti norėjo 3,2 procento apklaustųjų, rugsėjį – 2,2 procento.

Toliau – krašto apsaugos ministras, TS–LKD atstovas Laurynas Kasčiūnas. Jį liepą premjero poste matyti norėjo 1,5 procento respondentų, rugsėjį – 2,1 procento. Lentelę užbaigia Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Būtent šią politikę premjerės pareigose liepą matyti norėjo 1,4 procento respondentų, rugsėjį – 1,9 procento. Nurodoma, kad I. Šimonytę kaip tinkamiausią premjerę dažniau įvardija didmiesčių gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo respondentai, V. Blinkevičiūtę ir R. Žemaitaitį – mažesnių ir vidutinių pajamų, vidutinio išsimokslinimo, rajonų centrų, kaimų gyventojai.

Vyriausybės veiklos vertinimas blogėja

Klausta respondentų buvo ir apie tai, kaip jie vertina dabartinės Vyriausybės veiklą. Aiškėja, kad nuo paskutinės apklausos liepos mėnesį, teigiamų vertinimų skaičius sumenko peržengdamas paklaidos ribas.

Štai liepą teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertino 32 procentai respondentų, rugsėjo rezultatas – 27,9 procento. Praradimas – 4,1 procento.

Atitinkamai greičiau neigiamų ir neigiamų įvertinimų nuo liepos padaugėjo. Taip Vyriausybės veiklą liepą vertino 58,2 procento respondentų, rugsėjį – 62,4 procento. Nežinančių kaip vertinti ministrų kabineto veiklą liepą buvo 9,8 procento, rugsėjį – 9,7 procento apklaustųjų. Palankiau Vyriausybės veiklą vertina aukštesnio išsimokslinimo, jaunesnio – vidutinio amžiaus, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.

I. Zokas: kai kurių rezultatai gali būti kitokie

„Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas „Delfi“ pirmiausia atkreipė dėmesį į maždaug 30 procentų rinkėjų, kurie jokios nuomonės apklausoje nepareiškė.

„Dar vienas įdomus faktas – daugiau nei pusė netgi tų, kurie pareiškė nuomonę už ką balsuos, nėra tvirtai apsisprendę ir dar nuomonę gali keisti, vadinasi finišo tiesioji itin svarbi ir geresnėse pozicijose bus tos partijos, kurios dar turi užantyje „paskutinės minutės argumentų“, – teigė jis.

Partijos, kurios turi tvirčiausius rinkėjus, tekste jau buvo išvardintos. Sociologas dar pridūrė, jog galima konstatuoti, kad lojalių rinkėjų bazė yra gana silpna ir daug rinkėjų apsisprendžia jau eidami prie urnų. Kalbėdamas apie konkrečių partijų reitingus prieš pat rinkimus, I. Zokas tikino, jog, pavyzdžiui, LLRA–KŠS rezultatas bus tradiciškai geresnis, nei nurodo reitingai dėl kompaktiškos rinkėjų koncentracijos. Ši politinė partija apklausoje surinko mažiau nei 2 procentus balsų.

Sociologas I. Zokas įvardijo ir šių rinkimų žvaigždę, nuo kurios kenčia ir kitos partijos.

„Didžiausia rinkimų žvaigždė išlieka R. Žemaitaitis. Matyt, reikia sutikti su politikos komentatorių vertinimu, kad prie jo matomumo bei sėkmės prisideda ir konservatorių rodomas dėmesys. Kita vertus, nuo to kenčia Regionų partija bei, tikėtina, Taikos koalicija, kurie irgi apeliuoja į panašų rinkėją, tačiau šiame tyrime liko už 2 proc. ribos. Taip pat atrodo, kad Eduardui Vaitkui irgi kyla sunkumų išlįsti iš Liaudies partijos kiauto – jis tarsi blokuoja E. Vaitkaus sąrašo žinomumą ir rezultatas kol kas kukliai iki 2 procentų“, – pažymėjo sociologas I. Zokas.

„Spinter tyrimai“ vadovas taip pat „Delfi“ sakė, kad socialdemokratai, tikėtina, laimi savo matomumu – gerų ar blogų naujienų šviesoje jų lyderiai yra matomi.

M. Jastramskis: dvi partijos varžosi dėl pirmosios vietos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docento, politologo Mažvydo Jastramskio manymu, dėl pirmosios vietos daugiamandatėje apygardoje varžosi dvi partijos: TS–LKD ir LSDP.

„Kas iš jų išsiverš į priekį keliais, ar vienu procentiniu punktu, yra panašu į monetos metimą. Manau, kad LSDP turi geresnius šansus vien dėl to, kad iki šiol nėra valdančioji partija užėmusi pirmosios vietos daugiamandatėje apygardoje. Bet iš kitos pusės, nors jie ir šioje apklausoje truputį pirmauja, konservatoriai tikrai gali lyginti (situaciją aut. p.) dėl savo rinkėjų lojalumo. Šios dvi pirmos partijos varžosi dėl pirmosios vietos“, – teigė politologas M. Jastramskis.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į neapsisprendusių rinkėjų kiekį – daugiau nei pusė. „Tai dažniausiai nutylima, bet taip yra – jeigu žmonės sako, kad nėra apsisprendę už ką balsuoti, jie dar nėra apsisprendę, ar jie ateis į rinkimus. Dėl to, kad aktyviausiai rinkimuose dalyvauja tie žmonės, kurie labai karštai palaiko, yra prisirišę prie vienos partijos“, – tikino politologas.

Tad R. Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ rezultatas, pasak jo, turėtų būti trečias. Nes pačios partijos ir jos lyderio pasirinkta taktika neleidžia pretenduoti į aukštesnes pozicijas, kalbėjo politologas M. Jastramskis. „Tai nauja partija, ji ganėtinai apsibrėžė ir apsiribojo tą savo nišą, pateikdama save kaip tokią labai piktą, prieš valstybę, skatinančią viskuo abejoti. Ši pozicija nėra palanki surinkti daug balsų ir finišuoti pirmose, antrose vietose.

Todėl nepaisant to, kad apklausoje persidengia, žinodamas truputį daugiau apie R. Žemaitaičio potencialų rinkėją, kas už jį balsavo per prezidento rinkimus, aš jam drąsiai rašau trečią vietą“, – įžvalgomis su „Delfi“ dalijosi M. Jastramskis. Po to, anot naujausių reitingų, rikiuojasi jau pažįstamos partijos, kurios „yra tikrai mažiau konkurencingos“, kalbėjo politologas.

Jis pridūrė, jog įvairių postūmių čia gali būti, į visas puses. VU TSPMI docentas M. Jastramskis taip pat ragino nesistebėti tuo, kiek žmonių dar nėra apsisprendę už ką atiduos savo balsą.

„Partinėje padangėje žmonių ilgalaikės partinės tapatybės yra labai silpnos. Bet ar tie žmonės, kurie nėra apsisprendę, ar jie gali balsuoti už bet ką? Taip irgi nėra. Nes yra skirtingų rūšių neapsisprendimai“, – „Delfi“ sakė politologas.

M. Jastramskis vardijo, jog žmonės gali rinktis tarp TS–LKD ir Laisvės partijos, kiti sprendžia tarp LSDP, Lietuvos žaliųjų partijos ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, dar kiti – partijos „Nemuno aušra“, Taikos koalicijos ir visų kitų. Ir dar šalia to yra ir kiti jungiamieji takai, kaip, pavyzdžiui, tarp Liberalų sąjūdžio ir LSDP, kai kurie, svarstydami balsuoti už partiją „Nemuno aušra“, gali pasirinkti savo balsą atiduoti ir už LSDP.

„Judėjimo gali būti daug tarp neapsisprendusių, bet kadangi vienas gali būti į pliusą, o kitas į minusą – tai jie gali išsiminusuoti galiausiai. Aš asmeniškai nematau didelio srauto pajudėjimo iš vienos lentynėlės į kitą. Kaip ir rašiau, nebent R. Žemaitaitis taptų pūkuotu, visiems įtinkamu centristu. Bet nepasidarė ir negali taip pasidaryti. Manau, kad tuo intriga yra iš dalies išspręsta, liks tik keli tie procentiniai aktyvumo punktai, kurie gali būti palankesni socialdemokratams, arba TS–LKD“, – įžvalgomis su „Delfi“ dalijosi VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis.

Paklaustas, ar šie skaičiai ką nors sako apie galimus antrojo turo rezultatus, VU TSPMI docentas, politologas sakė, kad ne.

„Kol tu nematai, kas pateko į antrą turą… Prisiminkime, kas buvo 2016 metais. Absoliučiai niekas, įskaitant mane, negalvojo, kad LVŽS taip praeis antrame ture, vienmandatėse. Nes jie daug kur pateko į antrąjį turą antru numeriu, tada ėjo prieš konservatorius. Dabar, sakykime, jeigu socialdemokratai truputį patempia daugiamandatėje, daug jų patenka į antrąjį turą, tai jie turės puikias sąlygas. Antrojo turo scenarijų yra tikrai daugiau nei vienas“, – tikino politologas M. Jastramskis.

R. Urbonaitė: yra vienas niuansas

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė teigė, jog šie Seimo rinkimai yra vieni sunkiausiai nuspėjamų dėl eilės faktorių.

Pirmasis Seimo rinkimų turas, anot politologės, parodys vos pusę realaus būsimo parlamento vaizdo.

„Nepamirškime, kad pirmame ture mes turėsime tik 70 mandatų galimas dalybas. O tada dar turime vienmandates (antrą turą, red. p.), kuriose yra totali kebeknė, ten nuspėti, kas bus, yra labai sudėtinga. Ir pirmame ture galime turėti nuo 3 iki 5 išrinktų vienmandatininkų, kurie įveiks pirmojo turo iškeltą kartelę. <...> Tai reiškia, kad mes po pirmojo turo turėsime kiek daugiau nei pusę Seimo. Kaip bebūtų, daugiamandatėje apygardoje tendencijos yra tokios, kad mes turime tris atitrūkusius politinių partijų sąrašus: LSDP, TS–LKD ir partiją „Nemuno aušra“. Tačiau yra vienas niuansas, kai mes darome apklausas, žmonės tiesiog išsako savo simpatijas ir antipatijas. Bet kai yra rinkimai, labai svarbu, kad žmonės ateitų į juos“, – pabrėžė pašnekovė.

Ji dėstė, jog R. Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“ vienija protesto, nusivylusį rinkėją.

„Tai klausimas, kiek jiems pavyks atvesti tą rinkėją. Nes tai tikrai nėra labai paprastas dalykas“, – kalbėjo politologė R. Urbonaitė.

Todėl ji teigė, jog realūs rinkimų rezultatai gali ne tik proporcijomis, bet iš esmės būti kitokie nei reitingai. Partijos „Nemuno aušros“ galimybės, pasak jos, svyruoja tarp labai neblogų ir labai vidutiniškų.

„Ši partija nėra dalyvavusi rinkimuose, mes iki galo nepažįstame to rinkėjo. Mes galime šiek tiek nujausti, bet tik nuojauta pasikliauti negalima, o duomenų pakankamai mažai. <...> Mes esame turėję įvairių tų naujokų, vieni vos frakciją sukrapštydavo, kiti, žiūrėk, gerokai solidžiai pasirodydavo. Čia irgi scenarijų gali būti įvairių“, – tikino MRU lektorė.

Stiprią įtaką rezultatams darys ir rinkimų aktyvumas, neaišku, kiek sąrašų perlips jiems keliamą rinkimų kartelę, kiek partijų sugebės prie balsadėžių savo rinkėją atvesti. O kur dar neapsisprendusių rinkėjų dalis, kalbėjo R. Urbonaitė.

„Aš galvočiau, kad net neapsisprendę rinkėjai turi kryptį. <...> Kas bus su jais, ar jie iš viso ateis į rinkimus, o jeigu ateis, tai už ką jie balsuos? Man atrodo, kad čia dar yra labai svarbi dedamoji. Ne tik aktyvumas, atvedimas, bet ir tas neapsisprendusių faktorius“, – svarstė politologė. Ji sako girdinti žmones, kurie ilgai balsavę už TS–LKD, šį kartą to daryti nebenori. „Taigi, dar vienas niuansas – net visi konservatorių rinkėjai nėra tie, kurie yra lojalūs iki negalėjimo, kaip mes juokaujame. Dalis yra labai lojalių, bet dalis nebūtinai šį kartą už juos balsuos. Kokia ta dalis, nedrįsiu kategoriškai spekuliuoti. Bet manau, kad konservatoriai tikrai gali nukraujuoti“, – prognozėmis dalijosi politologė R. Urbonaitė.

Ką galime įžvelgti ministrų pirmininkų lentelėje?

Kalbėdama apie V. Blinkevičiūtės rezultatą ministrų pirmininkų lentelėje, MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė teigė, jog LSDP pirmininkės V. Blinkevičiūtės sprendimas pasakyti garsiai, kad pergalės atveju formuos Vyriausybę, buvo padarytas iš desperacijos.

„V. Blinkevičiūtė buvo labai išerzinusi rinkėjus su tuo savo neapsisprendimu dėl buvimo premjere. Buvo kitų reitingų, kuriuose jos asmeninis populiarumas žemyn krito 8 procentais. Taigi, tas sprendimas ir garsus jo pasakymas yra iš desperacijos, jie pradėjo matyti abejojantį rinkėją, kuris nesupranta, kodėl turi balsuoti už socialdemokratus, palaikyti pačią partijos lyderę, jeigu ji nenori dirbti pačiame pagrindiniame poste. <...>

Ir dabar ji, atrodo, bando susigrąžinti tą reitingą. Atsirado didesnis aiškumas rinkėjui. Bet man šie skaičiai indikuoja tai, kad V. Blinkevičiūtė buvo gerokai su savo neapsisprendimu susilpninusi savo populiarumą. Manau, kad tam tikra prasme ji jau buvo pradėjusi kenkti ir partijos populiarumui“, – kalbėjo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė. Pasak jos, visas pirmas šios lentelės trejetukas atliepia partinius reitingus.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2024 metų rugsėjo 16–25 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: telefoninės apklausos būdu ir internetu.

Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Daugiau naujienų skaitykite čia.