Baigtas vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės inicijuotas tarnybinis patikrinimas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD), aiškinantis, kodėl šių metų liepą visuomenei nebuvo išsiųsti įspėjamieji pranešimai apie artėjančią audrą. Patikrinimo metu nustatyta, kad PAGD vadovai tarnybinių nusižengimų nepadarė.
Kaip Eltai nurodė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas, atlikus tarnybinį patikrinimą, tiek PAGD direktoriaus Sauliaus Greičiaus, tiek ir jo pavaduotojo Mindaugo Kanapicko veiksmuose tarnybinių nusižengimų neįžvelgta.
„Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta objektyvių įrodymų, kad dėl š. m. liepos 28-29 d. d. Lietuvoje kilusios stichinės nelaimės, sukėlusios pasekmes, per GPIS gyventojams apie gresiančią stichinę nelaimę trumpųjų pranešimų į mobiliuosius telefonus, neišsiuntimo, t. y. nepriimto sprendimo panaudoti GPIS, S. Greičius (PAGD direktorius – ELTA) būtų netinkamai organizavęs ir kontroliavęs PAGD nustatytų veiklos tikslų siekimą ir atliekamų funkcijų vykdymą bei padaręs tarnybinį nusižengimą.
Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nenustatyta objektyvių įrodymų, kad M. Kanapickas (PAGD direktoriaus pavaduotojas – ELTA) neduodamas nurodymo aktyvuoti GPIS ir pagal kompetenciją, negavęs tokio patvirtinimo iš hidrometeorologinės tarnybos, negalėdamas įvertinti situacijos kaip stichinės nelaimės, būtų padaręs tarnybinį nusižengimą“, – nurodoma M. Bajarūno Eltai perduotame VRM komentare.
S. Greičiaus ir M. Kanapicko veiksmuose nenustačius tarnybinio nusižengimo požymių, tarnybinė atsakomybė jiems netaikyta.
Daugiau šia tema
Anot M. Bajarūno, po tarnybinio patikrinimo nutarta, kad būtina dar kartą peržiūrėti teisės aktus, susijusius su krizių valdymu ir civiline sauga.
„PAGD pavesta dar kartą peržiūrėti ir išanalizuoti kitų teisės aktų, susijusių su Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatų įgyvendinimu, pakeitimo būtinybę ir apie tai informuoti Vidaus reikalų ministeriją“, – nurodoma Eltai perduotame VRM komentare.
ELTA primena, kad liepos pabaigoje A. Bilotaitė pavedė PAGD atlikti tarnybinį patikrinimą. Toks sprendimas priimtas po to, kai paaiškėjo, jog gyventojai negavo specialiųjų įspėjamųjų pranešimų apie artėjančią stichiją.
Tuo metu PAGD atstovai tikino, jog meteorologai neprognozavo tokių smarkių vėjų ir lietaus, tad ir perspėjimai žmonėms nebuvo išsiųsti. Tačiau savo ruožtu Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba tikino įspėjusi tarnybas dėl į šalį atkeliaujančio stipraus vėjo ir gausių liūčių.
Lietuvoje praūžusi audra sukėlė daug nuostolių – daugiau kaip 160 tūkst. namų ūkių liko be elektros. Neišvengta ir aukų – Vilniuje, Grigiškėse žuvo 50-ties metų moteris, savivaldybės ir gyventojai skaičiuoja milijoninę stichijos žalą.
Eltos šaltinių žiniomis, viena iš priežasčių, kodėl S. Greičius nebuvo teikiamas vadovauti PAGD antrai kadencijai, buvo būtent ugniagesių reakcija į liepą šalyje siautusią audrą. Neoficialiai kalbama, kad S. Greičiui priekaištaujama dėl to, kad audros išvakarėse gyventojams nebuvo išsiųsti perspėjimo pranešimai apie sustiprėsiantį vėją, lietų.
A. Bilotaitė, paklausta, ar S. Greičius nėra teikiamas vadovauti PAGD antrai kadencijai dėl nesutarimų apie tai, kaip turėjo būti reaguojama į liepą šalyje siautusią audrą, tvirtino gandų komentuoti nenorinti.
Anot Eltos šaltinių, vadovauti PAGD pasiūlyta kadenciją baigiančiam policijos generaliniam komisarui Renatui Požėlai.
