Didžiausias Kauno miesto ribose kerojantis miško parkas Pažaislio šilas ir šalia banguojančios Kauno marios – puikus derinys, siekiantiesiems pailsėti nuo miesto triukšmo ir atgauti jėgas, sako Lietuvos gamtos terapijos asociacijos prezidentas Linas Daubaras. Jis rekomenduoja praeiti Pažaislio pažintiniu taku, kuris nuo XVII a. vienuolyno atveda iki Kauno jachtklubo, o siekiančiuosius pabūti miško tylumoje, ragina išsukti iš tako.
Miškais turtingas Kaunas
Lietuvos gamtos terapijos asociacijos prezidentas Linas Daubaras akcentavo, kad Kaunas išsidėstęs puikioje geografinėje padėtyje – turi nemažus miškų masyvus mieste ir aplink: Ąžuolyno parkas ir Ž. Šančių ąžuolyno parkas auga pačiame mieste, netoliese ir Raudondvario miškai, Karmėlavos miškai, Dubravos giria.
„Aplink turime daug miškų mieste. Be to, Nemuno ir Neries upių šlaitai yra apaugę pusiau savaiminiu mišku. Šie gamtos turtai labai svarbūs ir žmonėms, ir gyvūnams“, – teigė L. Daubaras.
Norint atlikti gamtos terapiją, kauniečiams ilgai sukti galvos, kur vykti nereikia, belieka išsirinkti iš miškų sąrašo. Miškuose, ypač spygliuočių, vykdant gamtos terapiją stengiamasi pajausti gamtą visomis juslėmis: regėjimu, klausa, uosle, lytėjimu ir skoniu. Po kelių miške praleistų valandų pagerėja sveikatos rodikliai, tiesa, patariama į šalį atidėti mobiliuosius telefonus ir muzikos grotuvus bei susitelkti tik į gamtą.
„Moksliškai įrodyta, kad miškas teigiamai veikia, tad nelimituokite laiko jame, būkite kuo ilgiau“, – ragino pašnekovas.
Pušys ir vanduo
Gamtos terapeutas, miškininkas L. Daubaras rekomendavo pasivaikščiojimams rinktis nuostabų Kauno pušyną – Pažaislio šilą, užimantį net 200 hektarų. Jame pušys saulėtą dieną išskiria sveikatai itin naudingus fitoncidus – antimikrobines, antigrybelines, antivirusines, antibakterines ir antiuždegimines medžiagas. Pašnekovas rekomendavo vaikščioti ne tik pažintiniu taku palei Kauno marias, bet ir paėjėti į miško gilumą siaurais takeliais, mat miško terapijai labiau tinkamas neasfaltuotas takas: natūrali miško paklotė, smėlis ar žvyras. Galima susikoncentruoti į medžių formas, pastebėti, kur krenta saulės spinduliai ar pratipena miško gyvūnai.
Kadangi Pažaislio pažintinis takas eina palei Kauno marias, lankytojai patirs ir jo naudą: žiūrint į vandenį galima klausytis garsų, stebėti skirtingas spalvas, vandens mirgėjimą, vandens paukščius, uosti vandens kvapą.
Miške rekomenduojama neskubėti, atkreipti dėmesį į supančią aplinką, pasigėrėti žydinčiais augalais, pušų skleidžiamu aromatu.
„Nebijokite sustoti, išsukti iš takelio, paeiti link šlaito ar priartėti prie vandens ir ramiai pabūti. Šiuo sezonu miške sirpsta šermukšniai, galima nusiskinti kelias uogas, pakramtyti, ąžuolai dovanoja giles, tad galima jų pasirinkti, sumalti ir išsivirti gilių kavos“, – kalbėjo L. Daubaras.
Rengdamas ekskursijas Pažaislio šile jis pastebi, kad šilas po truputį virsta mišriu lapuočių ir spygliuočių mišku.
Populiarėja paukščių stebėjimo terapija
Rugsėjį Druskininkuose vykusiame tarptautiniame miškų kongrese „Miškai ir jų poveikis sveikatai“, kur dalyvavo pranešėjai iš 20 valstybių, L. Daubaras įsidėmėjo kelis akcentus.
„Apie orniterapiją (paukščių stebėjimo terapija) pranešimą skaitę lenkų mokslininkai pažymėjo, kad visiems patinka stebėti paukščius, o siekiant sulaukti skraiduolių, šalia namų kabinamos lesyklėlės, itin mėgstamos vaikų. Paukščių stebėjimas gerai veikia psichologiškai: mažina nerimą, depresijos simptomus. Per kovidą, kai buvome stipriai apriboti, žmogus žiūrėdamas į paukščius matė laisvą gyvenimą, kad jis tęsiasi toliau. Tai teigiamai veikė psichologinę būseną“, – sakė L. Daubaras.
Konferencijoje prof. Vykintas Vaitkevičius kalbėjo apie šventuosius miškus.
„Nors teigiama, kad gydančių miškų, miško maudynių tradicija atėjo iš Japonijos, bet ir Lietuvoje turime išlikusius apibūdinimus: šventoji giraitė, Šventosios upė ir pan. Mes lygiai taip pat buvome gamtos žmonės, tikintys gamtos jėgomis. Turime didžiulius gamtos turtus, tradicijas, bet to neakcentuojame, o atvažiavus svečiams iš užsienio supranti, kad Lietuvoje turime tą patį“, – sakė L. Daubaras.
Svarstant, ar Lietuva galėtų tapti gydančių miškų šalimi, pašnekovas sako, kad dalį miškų tam galima naudoti. „Nors gydančių miškų šalimi dar netapome, bet tendencijos gražios, žmonių supratimas auga, judame į priekį“, – teigė jis.
Daugėja triukšmo šaltinių
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Pažaislio šile vaikštant vis dažniau girdimi ne tik gamtos garsai.
„Kai bus nutiestas pietrytinis aplinkkelis, kažkiek automobilių triukšmo paklius ir į šį mišką. Iš Zuikinės šaudyklos vandeniu labai gerai sklinda garsas, girdėti pokšėjimai. Kauno mariose daugėja katerių, vandens motociklų. Kai geras oras, gan stipriai girdisi triukšmas, ypač nuo vandens motociklų. Visgi, esame mieste“, – kalbėjo L. Daubaras.
Projektą „Kauno unikalumas laiko įspauduose ir dabartyje“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
