Laukti tikrai buvo nelengva. Audros dar rugpjūčio gale paskandino ne vieną laivą, o danguje sąlygos buvo ne ką geresnės nei vandenyje. Po keturių mėnesių rugsėjo 20 d. F. Vaitkus gavo žinią, kad oras yra tinkamas skrydžiui ir artimiausiomis paromis neturėtų kisti. 1935 m. rugsėjo 21 d. 4 val. ryto lakūnas su žmona ir uošviu atvažiavo į aerodromą, „Lituanica II“ jau stovėjo paruošta. Išlydėti susirinko ALTASS atstovai, žurnalistai, draugai, telefonu gero skrydžio palinkėjo Lietuvos konsulas Kazimieras Daužvardis. Galiausiai, pabučiavęs žmoną, F. Vaitkus įsėdo į lėktuvą ir 6 val. 45 min. Niujorko vasaros laiku pakilo iš Floyd Bennett aerodromo. Jis planavo skristi maršrutu Niujorkas–Niūfaundlendas–Liverpulis–Kaunas, iš viso 7 207 km.
Pranašautas geras oras staiga pasikeitė, o Feliksas jau buvo išskridęs. Atlanto vandenynas buvo įveiktas per 18 valandų labai prastomis oro sąlygomis. Lėktuvas skrido per miglą ir lietų. Lakūnui orientuotis padėjo prietaisai ir per Airijos radijo stotį pranešami orai. Vėliau lietų pakeitė šlapdriba, lėktuvas apledėjo, F. Vaitkui teko laviruoti aukščio skalėje. Dėl tokių blogų orų buvo išnaudota kuro daugiau nei planuota, be to, didžiąją dalį Europos gaubė rūkas, o kur dar nuovargis po itin sunkaus skrydžio. Visa tai neleido sėkmingai užbaigti kelionės.
F. Vaitkus pasirinko leistis Airijoje, netoli Belinrobo (Ballinrobe) miestelio. Nusižiūrėjęs tinkamą pievą, pabaidęs gyvulius, perskridęs tvoras ir šieno kupetas, lakūnas ėmė leistis. Pasirinkta vieta nebuvo gera: nelygus paviršius ir per mažas laukas. Lėktuvas leisdamasis bloškėsi šonu, todėl buvo sugadintas dešinysis sparnas, važiuoklė, propeleris, tačiau Feliksas iš lėktuvo išlipo pats.Jį pasitiko vietiniai airiai ir piemenys.Jie negalėjo patikėti, kad lakūnas atskirdo iš už Atlanto. Feliksas manė, kad viską sutvarkius galbūt pavyks kelionę pabaigti, tačiau paaiškėjus, kad gedimai rimtesni, nei manyta, pranešė Amerikai ir Lietuvai, kas atsitiko. Taigi skrydisbaigėsi 1935 m. rugsėjo 22 d. 10 val. vietos laiku, truko 21 valandą ir 30 minučių, nuskrista 5100 km.
Nors Feliksas ir turėjo priverstinai leistis anksčiau nei planuotą, tačiau jis buvo vienintelis lakūnas 1935 m. įveikęs Atlanto vandenyną ir tik 6-as pasaulyje vienas vienmotoriu vienviečiu lėktuvu perskridęs Atlantą.
Į Lietuvą F. Vaitkus traukiniu atvyko spalio 2 d. ir ANBO IV lėktuvu buvo nuskraidintas į Kauną. Čia lakūno laukė iškilmingos sutiktuvės. Greičiausia iškilmių metu buvo pasinaudota dar 1935 m. liepos mėnesio „Lietuvos sparnuose“ paskelbtu F .Vaitkaus sutikimo planu. Mėnesį laiko lakūnas viešėjo Lietuvoje, iš Amerikos atvykoir žmona Marta (Martha). Visą mėnesį vyko pokyliai ir priėmimai, kuriuose dalyvavo visuomeninių organizacijų, kariuomenės ir valdžios atstovai. F. Vaitkus susitiko ir su LR prezidentu Antanu Smetona. Galiausiai lapkričio 7 d. išvyko į Prancūziją, iš kur laivu grįžo į Ameriką. Daugiau Lietuvoje jis nesilankė.
Grįžęs į Ameriką pradėjo studijuoti Viskonsino universitete aeronautiką. Antrajame pasauliniame kare tarnavo(1940–1946 m.) Amerikos karinėse oro pajėgose. Feliksas buvo „Boeing“ karo lėktuvų gamyklos vyriausiasis lakūnas bandytojas, bandė B-17, B-29 bombonešius. 1946 m. jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. 1951 m. kilus Korėjos karui vėl grįžo į tarnybą, po 4 metų buvo išsiųstas į Vokietiją, čia jis ėjo Amerikos oro pajėgų Europoje aprūpinimo viršininko pareigas. Feliksas Vaitkus mirė gana jaunas, 1956 m. jį ištiko širdies smūgis, jam tebuvo 49 metai.
Koks „Lituanica II“ likimas? Po avarijos lėktuvas buvo išardytas karo aviacijos mechanikų Airijoje, toksir pasiekė Lietuvą. LAK (Lietuvos aeroklubas) pirmininkas prof. Z. Žemaitis ir plk. Antanas Gustaitis pasiūlėiš Vaitkaus lėktuvą nupirkti ir panaudoti jį Lietuvos karo aviacijoje. Lėktuvas buvo nupirktas už 90000 litų, Kauno aviacijos dirbtuvėse suremontuotas, amerikietiškas registracijos numeris pakeistas Lietuvos karo aviacijos Vyčio Kryžius ženklu.
Lėktuvas kurį laiką buvo naudojamas moksliniams tyrimams. Vėliau perkeltas į Zoknių aerodromą. Sovietams okupavus Lietuvą „Lituanica II“ buvo sunaikinta: 1940 m. atgabenta į Šilėnų poligoną, čia sovietų lakūnai lėktuvą naudojo pratybose kaip taikinį.
