Partijoms naudinga savo rinkimų sąrašus papuošti garsių žmonių pavardėmis, tačiau ši tendencija nebe tokia populiari kaip anksčiau, sako ekspertai.
Patys į Seimą kandidatuojantys pramogų, sporto sričių atstovai teigia tai darantys, nes jiems rūpi valstybės reikalai.
„Žvaigždžių sąrašuose visada šiek tiek pasitaiko, tačiau pasižiūrėjus į šių metų kandidatų sąrašus, turbūt galima pasakyti, kad šie rinkimai nebus žvaigždžių rinkimai“, – BNS sakė politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.
„Prisiminus Tautos prisikėlimo partijos 2008 metų pasirodymą, kur matėme visą baseiną žvaigždžių, dabar žymių sportininkų, aktorių, dainininkų yra gerokai mažiau“, – teigė ji.
Naujienų agentūra BNS pristato straipsnių ciklą, parengtą artėjant Seimo rinkimams. Jame įvairiais pjūviais bus apžvelgtos su būsimuoju balsavimu susijusios tendencijos, populiariausių partijų pažadai ir pristatytos pirmą kartą rinkimuose dalyvaujančios politinės jėgos.
Tarp garsenybių – ir patyrę politikai
Daugumoje kandidatų į Seimą sąrašuose galima rasti vieną kitą žinomą žmogų, tačiau didelė jų dalis – nebe politikos naujokai, vienaip ar kitaip savo poziciją reiškiantys visuomeninėje ar politinėje veikloje.
Pavyzdžiui, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) kandidatų į Seimą sąrašo lyderis – žinomas humoristas, renginių vedėjas Artūras Orlauskas.
Jis politikoje dalyvauja ne pirmus metus, yra kandidatavęs rinkimuose su Naująja sąjunga (socialliberalais), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Liberalų sąjūdžio kandidatų sąraše – partijos lyderė, praeityje garsi šachmatininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Antru numeriu įrašytas buvęs disko metikas Virgilijus Alekna, 13-uoju – kanojininkas Jevgenijus Šuklinas. Jiems visiems tai taip pat ne pirmieji rinkimai.
Politikais su patirtimi save jau galėtų vadinti ir buvusi atlikėja, renginių vedėja Donalda Meiželytė, devintu numeriu kandidatuojanti Laisvės partijos sąraše, ar 38-uoju – baidarių ir kanojų irkluotojas, buvęs Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Aurimas Lankas.
„Aišku, tai yra balsų pritraukimas, nes manoma, kad Lietuvoje žmonės yra tokie kvaili, kad juos galima sužavėti žinomu veidu. Nesvarbu, ką tas žmogus geba, nepaisant jo kompetencijų politikoje, administravime, valstybės valdyme, supratime“, – BNS sakė dabartinė Vilniaus miesto vicemerė D. Meiželytė, paklausta, kodėl partijos siekia pritraukti žinomų žmonių.
„Kita vertus, iš dalies jie ir teisūs, nes matome, kad žmonės, kurie yra aukšto stoto, pasiekę, tarkime, sporte aukštumų, per komitetų ar komisijų posėdžius neprataria nė žodžio visą kadenciją, bet patys partijų nariai juos išreitinguoja į aukščiausias pozicijas“, – svarstė ji.
D. Meiželytė teigė, kad dirbdama pramogų versle nuolat sulaukdavo partijų kvietimų kandidatuoti, o ypač jų padaugėjo, kai 2008 metais ji su televizijos laidų vedėjo Arūno Valinsko įkurta Tautos prisikėlimo partija buvo išrinkta į parlamentą.
„Tuomet praktiškai visi, išskyrus konservatorius, kvietė pas save“, – tvirtino ji.
„Laisvietė“ teigė, kad dalyvauti Seimo, o vėliau savivaldos rinkimuose ją paskatino neveikli tuometinė valdžia.
„2008 metai, pamenu amžiną atilsį socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas per televizorių sakė, kad jokios finansų krizės nebus, viskas yra gražu, ramu, o tuo metu mano pažįstamų verslai keliavo į bankrotus. Buvo tikrai sunki ekonominė situacija, o per televizorių man papsėjo pypkė ir sakė: viskas čia yra gerai. Tai buvo kaip pirmasis trigeris, kodėl atsiliepiau į tokį šaržuotą kvietimą prisidėti ir patiems eiti į Seimą, supurtyti sistemą“, – pasakojo politikė.
Būrys naujokų
Šių metų Seimo rinkimuose dalyvauja ir keletas garsių naujokų.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) penktu numeriu kelia dainininko ir dainų kūrėjo Romo Dambrausko kandidatūrą, partija „Laisvė ir teisingumas“ – aktoriaus Vytauto Rumšo vyresniojo, Taikos koalicija – dainininkės Aistės Pilvelytės, aktoriaus Žilvino Trato kandidatūras.
Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše 11 numeris skirtas olimpinei ir pasaulio penkiakovės čempionei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei, 87 numeris – dainų atlikėjui Antanui Nedzinskui, Seime jau dirbusiam su Tautos prisikėlimo partija.
Tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų – galiūnas Žydrūnas Savickas, krepšinio treneris Antanas Sireika, rašytoja Zita Čepaitė, drabužių dizainerė Daiva Urbonavičiūtė.
„Pasirinkimas iš karto ateiti į Seimą, į aukščiausią poziciją nėra labai sveikintinas, greičiausiai jie bus tik mygtukų spaudytojais“, – sakė D. Meiželytė, paklausta, ko palinkėtų politikos naujokams.
„Pirmiausia jiems reikėjo kandidatuoti į savivaldybių tarybas, pradėti savo politinį kelią nuo apačios, kas yra labai labai sveika ir normalu“, – teigė ji.
Kita vertus, buvusi pramogų verslo atstovė pabrėžė, kad nereikia nurašyti jokios profesijos atstovų, nes viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus sugebėjimo ir pastangų.
„Visko išmokstama, jeigu tik turi gebėjimų, imlumo, jei turi išsilavinimą, supratimą, kad ir vienoje pačioje siauriausioje srityje, tikrai gali nuveikti darbų“, – sakė ji.
Nusiteikę dirbti
Socdemų kandidatė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė BNS sakė į politiką sukanti, nes jai net ir baigus karjerą „norisi būti šalia sporto“.
„Visą laiką buvau aktyvi, dalyvaudavau sprendžiant sporto klausimus. Visada buvau šalia politikos, sprendimų priėmimo“, – BNS sakė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
„Olimpinės žaidynės kaip ir baigėsi, sportinė karjera negali tęstis iki amžinybės, taip ir apsisprendžiau, kad gal reikia pabandyti“, – pridūrė ji.
Ž. Tratas pasakojo kvietimo kandidatuoti į Seimą sulaukęs ne iš vienos politinės jėgos, tačiau priėmęs Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininko Mindaugo Puidoko siūlymą, nes šis „leido suprasti, kad turėsiu visišką laisvę būti savimi, kalbėti tai, ką jaučiu, yra teisinga, balsuoti taip, kaip man atrodys teisinga, o ne taip, kokia bus partijos bendra linija“.
„Kandidatuoti paskatino akivaizdžiai prastėjanti situacija Lietuvoje ir tai, kad man ir tokiems, kaip aš, absoliučiai niekas Seime neatstovauja, na, yra vienas kitas, bet ta pozicija pakankamai užtildyta“, – BNS sakė aktorius.
Jis teigė, kad jo netenkina gajūs dvigubi standartai, vienos „teisingos“ pozicijos įsigalėjimas.
„Pavyzdžiui, apie mano poziciją skiepų atžvilgiu ar to paties karo Ukrainos atžvilgiu (Ž. Tratas sakė nepritariantis instruktorių siuntimui į Ukrainą – BNS) manęs niekas nekvietė iš sisteminių žiniasklaidos priemonių išsakyti savo nuomonę, ir tokių kaip aš irgi nekviečia, nors jie turi kompetencijos ir yra tame neblogi ekspertai, bet jie yra tiesiog užtildyti, turi ieškoti alternatyvių priemonių, kaip skleisti savo mintis. Tai tampa nebepanašu į demokratinę šalį, yra tik viena nuomonė, viena partijos linija, kurios visi klauso ir kurią visi turi priimti kaip šventą“, – kalbėjo Ž. Tratas.
Jis pripažino nesąs tikras, ar jo politiko karjera, jei bus išrinktas, truks ilgiau nei vieną kadenciją.
„Iliuzijų neturiu, puikiai suprantu, kad šioje sferoje esu naujokas ir tikrai dar daug povandeninių dalykų nežinau, nežinau, su kuo sėkmės atveju man teks susidurti Seime, su kokiu spaudimu. (…) Dabar negaliu pasakyti, ar tikrai ten užsibūsiu ilgam laikui. Noriu išsibandyti, pažiūrėti iš vidaus, kaip visa tai veikia“, – teigė jis.
„Šiuo momentu tikrai tikiu, kad turėsiu ir sugebėjimų, ir lyderystės bruožų, kad galėčiau sėkmingai dirbti. Bet laikas parodys, jeigu matysiu, kad visiškai esu ne savo vėžėse, jeigu man nepavyks, tikrai neužsibūsiu“, – tvirtino aktorius.
Drabužių dizainerė D. Urbonavičiūtė taip pat sakė į politiką pasukusi, nes nori pokyčių valstybėje.
Ji 2016 metais su partija „Tvarka ir teisingumas“ taip pat kandidatavo į Seimą, tačiau pripažino tuomet rimtai į tai nežiūrėjusi.
„2016 metais buvo „dėl grožio“, vardas tiesiog dalyvavo ir tiek, pati nelabai supratau, kas vyksta. Dabar iš tiesų dalyvauju, man įdomus visas procesas, kaip vyksta rinkimai, kaip žmonės reaguoja“, – BNS sakė mados kūrėja.
Dizainerė teigė, kad dabar kandidatuoti ją pakvietė advokatas Ignas Vėgėlė. Jo kandidatūrą D. Urbonavičiūtė rėmė per prezidento rinkimus.
„Valstiečių“ idėjos man labai artimos. Seku „valstiečius“, ne visus jų sprendimus palaikau, bet man patinka jų vizija, ypač kova su alkoholiu“, – teigė ji.
„Manau, kad mes visi esame suinteresuoti, jog galėtume čia gyventi, dirbti, neišvažiuoti, kad nebūtų susiskaldymo ir tinkamai naudotume resursus, kad būtų rūpinamasi šeima“, – kalbėjo kandidatė.
Ji teigė įsivaizduojanti save profesionalioje politikoje.
Tikisi papildomų balsų
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos I. Petronytės-Urbonavičienės teigimu, Lietuvos partijos nėra išskirtinės siekdamos į sąrašus pritraukti žinomų pavardžių. Anot jos, tai vyksta visame pasaulyje.
„Pažiūrėkime pasaulinį kontekstą, kartais net užmirštame, kad įžymybės į politiką ateina, kaip įžymybės, kad iš jų dėl to net šaipytasi, kalbėta: ką komikai veikia politikoje. Bet galiausiai pamatome, jog juos kaip politikus pripažįsta daug platesnės auditorijos, ir įžymybės momentas nueina į antrą, trečią ar ketvirtą planą“, – BNS sakė politologė.
Kaip tokių sėkmės atvejų pavyzdžius ji nurodė dabartinį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, buvusį JAV prezidentą Ronaldą Reaganą (Ronaldą Reiganą). Abu jie buvo aktoriai.
„Kartais įžymybės politikoje tampa politikos įžymybėmis, ir niekas nebeprisimena jų priešistorės ir atėjimo momento“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.
Kita vertus, anot jos, partijos per rinkimus keldamos garsius, žinomus žmones siekia pasinaudoti jų populiarumu.
„Žymūs žmonės, skolindami savo veidą partijai arba tiesiog deklaruodami savo paramą ar įsitraukdami, jie atneša papildomų balsų. Tie papildomi balsai gali būti tiek žmonių, kurie galbūt apskritai nelabai politika domisi, o gal domisi labiau sporto, menu, kultūros reikalais. Net tiems, kurie politika domisi, žymūs žmonės gali būti papildomas akstinas balsuoti už konkrečią partiją, kuri turi jiems patrauklų įžymų veidą“, – BNS teigė politologė.
Pasak jos, įžymūs žmonės dažnai turi susikūrę emocinį ryšį su savo auditorija, yra priimami „artimiau, saviau negu kostiumuoti profesionalūs politikai“. Be to, jie kelia žmonėms teigiamus jausmus, pavyzdžiui, žinomi sportininkai asocijuojasi su pergalėmis, medaliais.
„Tas artumas dažnai padeda priartinti ir pačią partiją“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.
Be to, jos teigimu, garsenybės dažniausiai moka bendrauti su auditorija.
„Įžymūs žmonės politikoje geba kalbėti paprasčiau, turi informacinius kanalus, kurių neturi ar partijos negalėtų perteikti besiremdamos tik tradiciniais veidais. Papildomas bonusas atsiranda iš papildomo komunikacinio lauko, žinomumo, populiarumo“, – aiškino politikos mokslų specialistė.
„Gebėjimas komunikuoti ir artimumo emocinis ryšys padeda sukurti papildomą patrauklumą rinkėjui, pritraukti papildomų balsų arba dvejojančiųjų“, – pažymėjo ji.
L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė BNS pripažino, kad žinomumas padeda kandidatuojant.
„Turbūt paprasčiau tokiems kandidatams negu tiems, kurie nėra žinomi. Lengviau užmegzti ryšį su rinkėjais“, – sakė ji.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.
