Penktadienį Ilgakiemyje (Garliavos apyl. sen.) atidengta paminklinė stela „Tauro“ apygardos „Geležinio vilko“ rinktinės partizanų vadui Antanui Jonui Pužui-Gintarui ir jo adjutantui, šios rinktinės štabo viršininkui Karoliui Edvardui Juzumui-Lokiui. Kartu paminėta A.J. Pužo gimimo 100 metų sukaktis.
Ilgakiemis yra vieta, kurioje 1951 metais sausio 14 dieną per sovietų MGB pulko operaciją žuvo šie du partizanai. Jogailaičių kryžiaus formos stelą su užrašu sukūrė dizaineris Romas Navickas, skelbiama Kauno rajono savivaldybės pranešime spaudai.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovai, Seimo narys Justinas Urbanavičius, Garliavos apylinkių seniūnas Eimantas Raugevičius, šauliai, Garliavos ugdymo įstaigų bendruomenės, partizanų dainas traukė folkloro ansamblis „Sedula“.
Renginį vedusi Garliavos kultūros ir sporto centro režisierė Zita Butiškytė pastebėjo, kad su Pakaunė kraštu susiję daug žymių laisvės kovotojų: sovietų nukankintas vidaus reikalų ministras Kazimieras Skučas, Lietuvos laisvės armijos vadas Kazys Veverskis, legendiniai partizanai Juozas Lukša-Daumantas ir Vytautas Balsys- Uosis. Pasak jos, pagarbaus įamžinimo nusipelnė ir Antanas Pužas bei Karolis Juzumas, kurių gyvenimo ir žūties aplinkybės dar nepakankamai ištirtos.
„Visi šie žmonės gynė laisvę, kuri yra svarbi mums visiems – vyresnėms kartoms ir jaunimui. Esame dėkingi jiems už tai“, – kalbėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius.
Mokytoja Rita Pauliukaitienė ir sodybos, kurioje žuvo minėti partizanai, gyventojų anūkas Gytis Tamėnas glaustai apžvelgė to meto dramatiškus įvykius.
Abu partizanai gimė ir gyveno Garliavos krašte: K. E. Juzumas kilęs iš Jiesios kaimo, o A. J. Pužas iš Jonučių. Pasibaigus antrajam pasauliniam karui ir Lietuvą okupavus sovietams, jauni vyrai patraukė į miškus.
1946 m. A. J. Pužas tapo „Tauro“ apygardos partizanų ryšininku. 1948 m. suimtas, formaliai sutiko dirbti okupantų represinėms struktūroms, tačiau gavęs migdomųjų ir išklausęs instrukcijas, pasitraukė pas partizanus, kuriems papasakojo sovietų klastą ir stojo į aktyvių kovotojų gretas. 1950 m. buvo paskirtas eiti „Geležinio Vilko“ rinktinės vado pareigas, už pastangas atstatant padėtį rinktinėje ir kovą su okupantais buvo įvertintas trečio laipsnio Laisvės kovų kryžiumi.
1951 m. sausio 13 d. MGB karinė grupė sekė partizanų pėdsakais, kurie atvedė prie Ilgakiemio kaime esančios Povilo Aukštakalnio sodybos. Per kratą tvarto pastogėje saugumiečiai aptiko į bunkerį panašų įrenginį.
Susišaudymo metu užsidegė tvartas, iš kurio išbėgo du vyrai. Gaisro liepsnoms apėmus pastatą, Gintaras metė į priešus granatą ir šoko ant žemės. Bėgantį Štuopgirės link partizaną nukovė priešo kulkosvaidžio serija. Karolį Juzumą-Lokį automatų šūviai perskrodė vos nušokusį nuo tvarto.
Žuvusiųjų palaidojimo vieta nežinoma.
