O jei atvirai, tai Trakų gatvėje, Senųjų Kauno kapinių, vadinamų Ramybės parku, pakraštyje sovietmečiu veikęs viešasis tualetas jau seniai yra nenaudojamas. Dešimtmečius be naudos riogso, tačiau gyventojų viltys, kad šio sanitarinio statinio savininkė – Kauno miesto savivaldybė – jį pagaliau renovuos, sklaidosi lyg rūkas ore.
Politikai pritarė
Antradienį miesto politikai pritarė savivaldybės administracijos parengtam projektui tualeto statinį nurašyti bei išardyti. Žodžiu, likviduoti, panaikinti jį nuo žemės paviršiaus (ir po juo esančią statinio dalį).
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodyta, „kad valstybės ir savivaldybių turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jis fiziškai nusidėvi, kai jis funkciškai (technologiškai) nusidėvi, kai jis nereikalingas valstybės ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti ir (ar) nelieka kur jo pritaikyti”.
Dar viena sąlyga byloja, kad turtas įvardijamas nereikalingu, „kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga”. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendimą dėl savivaldybių turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priima turto valdytojas.
Tuo pačiu Kauno miesto savivaldybės teisės aktai numato, kad pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti savivaldybės nekilnojamasis turtas ar kiti nekilnojamieji daiktai nurašomi dėl jų fizinio ir funkcinio (technologinio) nusidėvėjimo.
2017-ųjų birželį tuometinio Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Nereikalingų arba netinkamų (negalimų) naudoti nekilnojamųjų (negyvenamųjų) daiktų apžiūros komisija kaip tik šių metų vasarą surengė ekskursiją į Senąsias Kauno kapines.
Liepos 18-ąją komisijos surašytoje pažymoje fiksuota: „vizualiai apžiūrėjus pastatą – tualetą (…) Trakų g. 22A, nustatyta, kad šio statinio pamatų, sienų ir stogo dangos būklė bloga, konstrukcijos fiziškai ir funkciškai nusidėvėjusios, centrinis šildymas ir elektros energijos tiekimas- atjungti, vandentiekis ir nuotekos prijungti prie miesto tinklų, nenaudojami, fiziškai nusidėvėję, statinys nenaudojamas (laisvas), naudoti pagal paskirtį netinkamas”.
Tad šis savivaldybės nekilnojamasis turtas Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio (2024-08-01) potvarkiu pripažintas nereikalingu ir netinkamu (negalimu) naudoti.
Tiesa, tualeto pastatas, kad ir nereikalingas savivaldybės funkcijoms vykdyti, vis tiek minimas jos buhalterinėje apskaitoje. Bet pagal savivaldybės nustatytą tokio turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašą, miesto tarybos sprendimo projekto paaiškinime nurodoma likutinė vertė, neatsižvelgiant į buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą.
Pastato – tualeto, Trakų g. 22A, Kaune, likutinė vertė (šių metų liepos 31-ąją) – 21 440,28 Eur.
O kas vietoj to?
Išardys, likviduos, tačiau ar tai reiškia, kad toje vietoje, nebūtinai ant tų pačių pamatų, bus statoma tai, kas „tinkama naudoti pagal paskirtį”? Juk ne kotedžas iškils parku paverstų kapinių pakraštyje. Nors ką gali žinoti, visaip gali nutikti…
Bet kažin ar tai galėtų būti paminklas, – juk du tokie statiniai „suręsti” miesto biudžeto lėšomis visai neseniai iškilo tame parke bei netoli jo. Tai ar bereikia trečio?
„Kas vyksta Kaune” pažymi, kad savivaldybė, disponuodama viešaisiais finansais, mielai leidžia šimtus tūkstančių įvairiems paminklams ir kitiems Kauno „akcentams”.
O tuo tarpu lėšas biudžetan sudedantys gyventojai, neretai gatvėje „fiziologinės bėdos prispirti”, pasigenda mieste elementarių viešų sanitarinių patogumų. Ir savo piktą nuomonę apie jų poreikių nepaisymą išdėsto laiškuose redakcijoms.
O šios jau ne vienerius metus tą „subtiliai nekvepiančią temą” vysto, bet situacija nesikeičia. Net ir miesto centre sumažėjo anksčiau buvusių senų viešųjų tualetų. Pavyzdžiui, visoje Laisvės alėjoje, kuria Kaunas nuo seno didžiuojasi ir vilioja turistus čia būtinai apsilankyti, jų nebeliko nė vieno.
Na, gerai, turistai gal prieš eidami pasidairyti po miestą, nepamiršta viešbučio tualete apsilankyti. Kauniečiams „spręsti 21-amžiaus problemą” padeda kavinių ir restoranų gausa miesto centre.
Tačiau bėda, kad jų tualetų durys atviros tik klientams, kurie maitinimo ir girdymo įstaigoje bent kavos puodelį nusiperka. Žinoma, sunku pateisinti tuos nevaleikas, kurie savo dvokiančius „pėdsakus” palieka ant šaligatvių kur nors tarpuvartėse, bet gal nebūtinai iš piktos valios taip nutinka?
Tokiais atvejais belieka nuoširdžiai užjausti valytojus, kuriems privalu visą tą dvoką pašalinti…
Šūkis – Kauno švara ir grožis
Tai ne vieną kartą akcentuojama Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kauno švara” veiklos ataskaitose bei strategijose. Šių metų spalį įmonei sukanka 80 metų.
Kaip teigiama UAB „Kauno švara” strateginiame 2024 – 2027 m veiklos plane”, „1944 metų spalio 6 dieną Kauno miesto vykdomojo komiteto komunalinio ūkio skyriaus vedėjo įsakymu buvo įkurta miesto švaros ir ūkio dalis – švaros kontora, jos pirmuoju vadovu buvo paskirtas V. Stumbrevičius.
Švaros kontoros paskirtis buvo miesto valymas ir normalios sanitarinės būklės palaikymas po karo”.
Daug darbų nuo to laiko nuveikė „kontora”, keitėsi jos pavadinimas bei vadovai, įmonė, augo, turtėjo. Keitėsi ir darbų pobūdis, funkcijos, savivaldybių (o jų aptarnaujama ne viena) užduotys. Bet nors jau daugybė metų prabėgo nuo karo, „pirminė” prievolė palaikyti normalią sanitarinę būklę Kaune nepakito.
Tiesa, atsiranda ir papildomų darbų įmonei, kurioje 2023-aisiais dirbo 560 darbuotojų, neskaičiuojant papildomai sezonui samdomų keliasdešimties darbininkų žolei pjauti, miesto žalumai prižiūrėti.
„Kauno švara”, tarp kitko, darbuojasi ne tik Kauno mieste bei Kauno rajone, jos veiklos laukas jau yra ir Prienų mieste, Birštone, Kaišiadorių rajone, Alytaus mieste ir rajone.
Greta jai patikėtų užduočių – komunalinių ir kitokių atliekų surinkimo, apdorojimo bei išvežimo – Kauno miesto savivaldybė palyginus neseniai pridėjo ir naujų darbų. Tai – gatvių asfaltavimas, viešųjų erdvių statyba.
Pernai Marių uoste (bendrovės ataskaitos duomenimis) „Kauno švaros” darbuotojai atliko darbų už 26 599,94 Eur, už Samuolio skv. rekonstrukciją bei Gedimino skvero rekonstrukciją įmonė gavo 103 030,10 Eur. pajamų, už Gustaičio skvero – 58 914,88 Eur.
Kauno vaikų darželių, mokyklų infrastruktūros tvarkymo darbai užsakovui atsiėjo 560 126,34 Eur, o paminklo (kurio konkrečiai, – „Kauno švaros” veiklos 2023-aisiais ataskaitoje nenurodyta) demontavimo darbai įvertinti 21 441,84 Eur. Iš viso „kitų darbų” bendrovė atliko už 1,29 mln. eurų.
Tačiau nuo viešųjų tualetų priežiūros mieste niekas šios įmonės neatleido.
Kaip penktadienį naujienų portalą „Kas vyksta Kaune” informavo „Kauno švaros” atstovė Kristina Parachomikienė, toliau tęsiama trijų (per visą Kauną) viešųjų tualetų eksploatacija.
Vienas jų – Kalniečių rajone, Čečėnijos aikštėje, kiti du – Senamiestyje – Rotušės aikštėje, o taip pat Jonavos gatvės pradžioje esančioje automobilių aikštelėje.
Pastaroji prievolė nebuvo pelninga anksčiau, nėra pelninga ir dabar..
Stacionarius tualetus Kaune sparčiai keičia plastiko būdelės
Vieni taip vadinami mobilūs tualetai miesto viešose erdvėse trumpam pastatomi įvairių masinių renginių vietose, kiti tokie plastmasiniai „patogumai” daug kur yra užsibuvę gan ilgą laiką.
Pavyzdžiui, Kauno viešojo transporto daugelio maršrutų galinėse stotelėse.
Kur ta „stacionari” būdelė stovi, praeiviui dažniausiai išduoda nemalonus kvapas nuo jos sklindantis. Ir tuomet net iš bėdos ne kiekvienas praeivis ryžtasi pasinaudoti tą Kauno miesto savivaldybės parūpinta (savivaldos užtikrinama?) paslauga saviems gyventojams bei miestą lankantiems turistams.
UAB „Kauno švara” generalinis direktorius Saulius Lazauskas viename iš viešai skelbiamų dokumentų yra pasakęs:
„Augantis ir gražėjantis Kaunas sulaukia vis daugiau svečių – nuo turistų iki oficialių delegacijų iš viso pasaulio. Jau kuris laikas pastebime, kad dalindamiesi savo įspūdžiais apie mūsų miestą, daugelis negaili pagyrų, jog Kaunas tapo labai švarus, tvarkingas miestas. Nesvarbu, ar tai pro šalį vykstantys ir čia trumpam stabtelėję keliautojai, ar svarbūs asmenys net iš tolimiausių užsienio valstybių.”
Svarbūs asmenys tikrai nesiblaško po miestą…
…ieškodami, kur karalius pėsčias eina. Pačioje savivaldybėje yra ne vienas tualetas, ir bent tuo, esančiu pirmajame aukšte, leidžiama pasinaudoti ir eiliniam kauniečiui. Žinoma, tik darbo dienomis ir darbo valandomis.
O kad šio tualeto patalpoje per porą metų vis neužtinkuojami plyšiai sienoje, kurie atsirado gal taisant vamzdžius, – juk menka smulkmena. Palyginus su plastikinių mobilių tualetų „nauda” visuomenei.
Kauno miesto meras tikriausiai niekada nebuvo pravėręs tokio tualeto durų, tai nežino, kad jame nėra galimybių laikytis medikų rekomendacijų. Pasinaudojus tualetu, būtina kruopščiai nusiplauti rankas, bet plastiko būdelėje nėra vandens.
„Išgelbėti gyvybę gali pakakti kelių sekundžių – plauti rankas” – taip pavadintas viešai paskelbtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos tekstas. Pasirodo, gegužės 5-oji yra Pasaulinė rankų higienos diena. Centras primena, kad tos higienos nepaisymas gali platinti infekcines žarnyno bei kitokias ligas.
Vengti apsilankymų tuose po Kauną išsidėsčiusiuose plastikiniuose „patogumuose” ypač aktualu dabar, kai gydytojai mus perspėja apie vėl aktyvėjantį kovidą, gripą ir kitokius gero sveikatai nežadančius „malonumus”.
