1939 m. rugsėjo 5 d. pirmą kartą į orą pakilo dvivietis vienmotoris pikiruojantis lengvasis bombonešis „ANBO-VIII“ – paskutinysis iš brigados generolo Antano Gustaičio kurtų „ANBO“ serijos modelių.
Buvo pagamintas vienintelis šio modelio egzempliorius. „ANBO“ aštuntukų serijinė gamyba nebuvo pradėta, nes Lietuvos kariuomenės komisija, stebėjusi jau prasidėjusį Antrąjį pasaulinį kartą, iš naujųjų lėktuvų reikalavo geresnių techninių charakteristikų. Pageidauta pikiruojančio bombonešio, galinčio pasiekti 500 km/h greitį ir ginkluoto bent viena 20 mm kalibro patranka. A. Gustaitis žadėjo lėktuvą apginkluoti dviem 20 mm kalibro patrankomis ir padidinti skrydžio greitį.
Naujasis A. Gustaičio kūrinys penkių kilometrų aukštyje galėjo išvystyti greitį, siekiantį kiek daugiau nei 400 kilometrų per valandą. Lėktuvas buvo ginkluotas penkiais 12,7 mm „.50 Browning AN/M2“ kulkosvaidžiais – tokie sunkieji kulkosvaidžiai šiandien plačiai naudojami ir pasaulio kariuomenėse. Garsusis .50 cal kulkosvaidis yra puikiai pažįstamas ir naudojamas ir Lietuvos karių.
Lėktuvo fiuzeliaže buvo sumontuotas bombolaidis, talpinęs iki 600 kilogramų bombų. Keturias bombas, bendrai sveriančias apie 400 kilogramų, buvo galima sukabinti po lėktuvo sparnais.
1940 m. Lietuvą okupavusios sovietų kariuomenės administracija, skirtingai, nei ankstesnių A. Gustaičio lėktuvų modelių, „ANBO-VIII“ į ginkluotę nepriėmė. Teigiama, jog dalinai išardytas ir Aleksoto aerodromo pakraštyje paliktas lėktuvas buvo sunaikintas per vokiečių puolimą 1941 m. birželio 24 d.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – Antanas Gustaitis prie „ANBO-VIII“ Kauno aviacijos dirbtuvėse 1939 m. vasarą.
