Per atkaklumą ir kantrybę… Kauno miesto savivaldybė pagaliau nupirks iš savininko miesto centre (S. Daukanto g. 1A) stovinčią mūrinę „būdelę“, oficialiai vadinamą dujų reguliavimo punktu. O kadangi tas punktas seniai nieko nereguliuoja, tai savivaldybė jį nugriaus, „įgydama teisę“ sutvarkyti teritoriją. Ir nereikės per visas medijas gėdinti Vyriausybės, kad ši nerodo pastangų, padėdama savivaldybei bent šiuo atveju valyti miestą nuo apleistų nekilnojamojo turto objektų.
Kova dėl „punkto“ irgi ilgokai užsitęsė
Rugsėjį į pirmą po vasaros atostogų savo posėdį susirinksiantys Kauno miesto tarybos nariai vėl svarstys dujų reguliavimo punkto pastato įsigijimo savivaldybės nuosavybėn klausimą. Nors to NT pirkimui jie pritarė dar prieš atostogas, – liepą.
Šįsyk savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus valstybės tarnautojų parengtame tarybos sprendimo projekte nurodoma pirkimo kaina – 6 tūkst. 800 eurų. Kiek kainuoja tuo klausimu sugaištas tarnautojų, vertintojų darbo laikas – niekas neskaičiuoja, nes už tai juk moka savivaldybės darbdavys – kauniečiai mokesčių mokėtojai.
Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo pavaduotojos Jolantos Žemaitienės paaiškinimu, „Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimą ir sutarčių sudarymą reguliuoja Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu. Tvarkos aprašo 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad perkančioji organizacija gali pirkti tik tuos nekilnojamuosius daiktus, kurie būtini jos steigimo dokumentuose nustatytai veiklai vykdyti“.
Ir dar politikams adresuotame Aiškinamajame rašte patikinama, kad „savivaldybė, valdydama pastatą (1H1p) S. Daukanto g. 1A nuosavybės teise, įgyvendindama savo nuosavybės teisę į valdomą nekilnojamąjį turtą, turės teisę šį pastatą nugriauti ir sutvarkyti teritoriją, nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų“.
Šių metų vasario 5-ąją Kauno meras Visvaldas Matijošaitis savo potvarkiu suteikė įgaliojimus savivaldybės administracijos direktoriui Tadui Metelioniui „atstovauti savivaldybei notarų biuruose ir visose kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, perkant savivaldybės vardu nekilnojamąjį turtą, dėl kurio pirkimo yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, sudaryti ir pasirašyti tokio NT pirkimo–pardavimo sutartis ir perdavimo–priėmimo aktus, susitarimus dėl jų pakeitimo ir papildymo, tam tikslui pateikti ir gauti iš visų institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų reikalingas pažymas ir dokumentus.“
Devyni vilkai vieną bitę pjauna?
Savivaldybės taryba 2024 m. liepos 9 d. sprendimu „Dėl nekilnojamojo turto S. Daukanto g. 1A, Kaune, pirkimo“ nusprendė pirkti nuosavybėn minimą pastatą S. Daukanto g. 1A. Taip pat buvo patvirtintas Nekilnojamojo turto S. Daukanto g. 1A, Kaune, pirkimo ekonominio ir socialinio pagrindimo aprašas.
Vadovaudamasis Savivaldybės pirkimo tvarkos aprašo 7 punktu, pirkimui organizuoti ir atlikti savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu ne mažiau kaip iš 5 asmenų sudaro pirkimo komisiją, kuri veikia pagal jo patvirtintą darbo reglamentą.
Dėl „būdelės“ S. Daukanto gatvės pradžioje pirkimo komisija sudaryta savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. liepos 24 d. įsakymu. Kartu patvirtintas ir jos darbo reglamentas. Ne savivaldybė sugalvojo visus teisės aktus, kurių privalu jai laikytis, kad ir kaip iš šalies žvelgiant, dalis jų atrodytų pertekliniai.
Taigi, komisija, vadovaudamasi Vyriausybės pirkimo tvarkos aprašu, atliko nekilnojamojo turto S. Daukanto g. 1A, Kaune, pirkimo savivaldybės nuosavybėn procedūras ir patvirtino derybų rezultatus.
Apie juos komisija raštu pranešė (rugpjūčio 14 dieną) savivaldybės administracijos direktoriui, tuo pačiu siūlydama jam teikti miesto tarybai tvirtinti sprendimo projektą dėl konkretaus NT nupirkimo už jau minėtą – 6 800 eurų kainą. Nors ji ir viršija šio nekilnojamojo turto rinkos vertę.
Turto individualus vertinimas buvo atliktas šių metų gegužės 17 dieną. Viename iš Vyriausybės pirkimo tvarkos aprašo punktų nurodyta, jog nekilnojamųjų daiktų įsigijimo nuosavybėn kaina negali daugiau kaip 10 proc. viršyti rinkos vertės, nustatytos individualiai vertinant NT. Tačiau tai netaikoma, jeigu „perkančioji organizacija pagrindžia nekilnojamųjų daiktų įsigijimo nuosavybėn didesne kaina tikslingumą“.
Tas tikslingumas akivaizdus, kadangi, anot Kauno miesto savivaldybės tarnautojų, nenupirkus šio pastato, mažai tikėtina, kad savininkas jį sutiks nugriauti. O tapusi mūrinės „būdelės“ savininke, savivaldybė, kuriai priskirtas valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise, galės „tinkamai vykdyti teritorijos prie Kęstučio g. 55, Kaune, tvarkybos darbus ir priežiūrą.“
Vietos vertė
Savivaldybei nuosavybės teise priklauso 1068 kv. m ploto sporto inžinerinis statinys – sporto-žaidimų aikštelė, esanti teritorijoje tarp žemės sklypų Kęstučio g. 55, Karaliaus Mindaugo pr. 34, S. Daukanto g. 1 ir S. Daukanto g. 1A.
Vasarį savivaldybės administracijos direktoriaus T. Metelionio pasirašytu įsakymu pradėtos žemės sklypo prie sporto-žaidimų aikštelės formavimo procedūros. Parengtas 0,1738 ha valstybinės žemės ploto, esančio prie Kęstučio g. 55, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, baigtos jo viešinimo procedūros.
Akcentuojama, kad žemės sklypas formuojamas valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, ir kultūros paveldo objekto – „Pergalės“ fabriko daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso teritorijose.
Savivaldybės įmonė „Kauno planas“ parengė teritorijos prie Kęstučio g. 55, Kaune, analizės ir galimybių schemą, kurioje siūloma nugriauti šalia planuojamos teritorijos esantį pastatą – dujų reguliavimo punktą. Prie sporto-žaidimų aikštelei eksploatuoti formuojamo valstybinės žemės sklypo ribos yra 0,0141 ha ploto žemės sklypas S. Daukanto g. 1A, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Kauno miesto savivaldybės.
Šiame sklype 1965-aisiais pastatytas gamybos, pramonės paskirties pastatas – dujų reguliavimo punktas. Mūrinis, 9 kv. m bendrojo ploto pastatas nuosavybės teise priklauso Rimanto Rusonio įmonei. Šio NT nusidėvėjimas – 65 procentai, pagal paskirtį nenaudojamas, jo būklė bloga.
Kaip nurodyta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, atkuriamoji pastato vertė yra 10 296 Eur, o įvertinus pastato fizinį ir ekonominį nusidėvėjimą, apskaičiuota nekilnojamojo turto rinkos vertė – 3 800 Eur. Tikėtina, kad „jeigu būtų buvusi galimybė šį turtą įvertinti lyginamuoju metodu, kai vertinamas turtas palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, nekilnojamojo turto vertei įtakos turėtų vertinamo turto vieta“.
Kai kauniečių išrinktieji vėl pritars sprendimui, tai pastato S. Daukanto g. 1A pirkimui bus naudojamos 2024 m. Savivaldybės biudžeto programos „Žemės paėmimas visuomenės poreikiams, nekilnojamojo turto įgijimas Savivaldybės nuosavybėn“ lėšos.
Naivu būtų galvoti, kad „būdelės“ įsigijimą ir nugriovimą inspiruoja koks užsižioplinęs ir į ją atsitrenkęs, turistas, ėjęs link gražaus „karališkojo“ prospekto, nusidriekusio panemuniu. Kad būtent dėl turisto savivaldybė ir skuba tą vietą išvalyti nuo „šlamšto“ bei sutvarkyti.
Jei būtų taip, – prašom: tvarkytinų plotų visame mieste – gyva galybė. Va, kaip tik vakar mėginau vienam į mūsų kiemą užklydusiam užsieniečiui, beje, pristačiusiam žurnalistu, angliškai paaiškinti, kaip patekti į A. Mickevičiaus slėnį.
Tik bėda, jog pritrūkau žodžių (ne lietuviškų, žinoma) perspėti kolegą, kad „nėra ko ten eiti“. Nes ten neina pati miesto savivaldybė, jau senokai iš girininkijos perėmusi visą šio legendinio slėnio teritoriją ir vis projektuojanti, kaip ją tvarkyti. Apie elementarų slėnio „apkuopimą“ (be didelių renovacijų ir projektų) – jokių žinių nėra…
