Vakar Kauno kolegijos darbuotojai susibūrė Pelėdų kalne – čia vyko pirmą kartą organizuojamas „Gerovės festas“. Idėjos sumanytoja ir renginio organizatorė Kauno kolegijos bendruomenės gerovės vadovė Smiltė Juraitė pažymi, kad mintis surengti tokį renginį kilo siekiant suteikti darbuotojams galimybę pabendrauti neformalioje aplinkoje ir taip geriau pažinti vieniems kitus, susitikti kolegas iš kitų fakultetų, akademinių padalinių.
„Norėjosi visa tai įvilkti į bendruomenės gerovės kūrimo idėją, kad renginyje būtų ir edukacijos asmens sveikatinimo klausimais, ir aktyvių fizinės veiklos užsiėmimų, ir kūrybinių bei pramoginių veiklų – visko, kas padeda atsipalaiduoti, užmegzti neformalius santykius su kolegomis, o galiausiai – didina darbuotojų įsitraukimą ir lojalumą organizacijai“, – dalinasi S. Juraitė.
Organizacijoms vis aktyviau rūpinantis darbuotojų gerove, Kauno kolegija prieš metus taip pat žengė šių pokyčių link sukurdama bendruomenės gerovės vadovo poziciją.
„Lygiai prieš metus ėmėme daugiau galvoti apie darbuotojų gerovę ir jos sudedamąsias dalis. Puikiai suprantame, kad rūpinimasis darbuotojų fizine, psichine ir emocine sveikata yra kertinis akmuo sėkmei, o ypač tai svarbu, kai organizacija yra ryškių pokyčių etape“, – sako S. Juraitė.
Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja organizacijos vystymui dr. Inga Stravinskienė pažymi, kad kryptingai sutelkta, proaktyviai ir pozityviai nusiteikusi bendruomenė visuomet kurs tvaresnius veiklos rezultatus.
„Rūpinimasis bendruomenės gerove nėra vien tik apie orų darbo užmokestį, socialines garantijas, kuriančias saugų rytojų. Tai ir apie rūpestį jos emocine, fizine gerove. Bendruomenės gerovės vadovo pozicija Kauno kolegijoje leidžia daugiau kokybiškesnio dėmesio ir darbų skirti šioms sritims, telkiant bendruomenę ir kreipiant ją į bendrų kolegijos tikslų siekimą“, – dalinasi dr. I. Stravinskienė.
S. Juraitė priduria, kad patenkinti ir laimingi darbuotojai gali pasiekti geresnių rezultatų: „Dirbame tam, kad sukurtume tokią aplinką, kurioje visi jaustųsi gerbiami, vertinami ir palaikomi, nes būtent tada galime drąsiai žengti pirmyn ir tinkamai panaudoti savo darbuotojų profesinį potencialą.“
Naujos iniciatyvos darbuotojų gerovei puoselėti
Per praėjusius akademinius metus buvo įgyvendinta ne viena nauja iniciatyva darbuotojams – nuo kasmėnesinių susitikimų su ekspertais, besidalinančiais žiniomis apie emocinę ir fizinę sveikatą, popietės naujiems darbuotojams iki vasaros stovyklos darbuotojų vaikams, maldos, tylos ir meditacijos kambario įrengimo.
„Pradėjome organizuoti „Bendruomenės valandas“, kurių metu darbuotojai ne tik klauso paskaitų apie fizinės ir psichinės sveikatos puoselėjimą, bet susitikimų metu neformaliai bendrauja prie puodelio arbatos. Norėdami labiau atsižvelgti į darbuotojų šeiminius įsipareigojimus, organizavome kalėdinę šventę bei vasaros dienos stovyklą darbuotojų vaikams. Taip pat surengėme popietę naujiems darbuotojams, darbavomės miškasodyje, bendruomenės renginyje diskutavome apie lyčių lygybę ir moterų vaidmenį versle, politikoje ir aukštajame moksle, o taip pat norėdami atliepti darbuotojų ir studentų poreikius pailsėti, praktikuoti dėmesio sutelktumo technikas ar melstis, įrengėme maldos, tylos ir meditacijos kambarį. Visko ir neišvardinsi…“ – naujas inciatyvas ir veiklas vardija S. Juraitė.
Ji atkreipia dėmesį, kad organizacijos gerovės tikslas – tvari, nuolat palaikoma ir sąmoningai stiprinama pozityvi darbuotojų būsena. Objektyvūs faktoriai apima darbo sąlygas, finansinį saugumą, sveikatą bei tobulėjimo galimybes. Tuo tarpu subjektyvūs gerovės faktoriai kelia daugiau iššūkių ir yra suvokiami labai individualiai, kaip antai psichologinis saugumas, laimė, pilnatvė, pagarbos pojūtis, pozityvūs tarpasmeniniai santykiai, asmeninių savybių įdarbinimas kasdieninėje veikloje ir pan.
Darbo rinkos analitikai ir personalo specialistai vis dažniau sutinka su tuo, kad yra neginčijama darbuotojų gerovės ir organizacijos sėkmės sąsaja, todėl siekiama kurti ir puoselėti aplinką, kurioje darbuotojų sveikata ir jų gerovė laikoma neatsiejama nuo tikslų.
„Ne vieni atlikti tyrimai patvirtina, kad nuoseklus dėmesys organizacijos kultūros stiprinimui padeda ne tik pagerinti darbuotojų veiklą, bet ir skatina inovacijas bei geresnį prisitaikymą prie pokyčių, ypač akademinėje aplinkoje, todėl ir toliau ieškosime būdų bei priemonių, kurios didintų pasitenkinimo darbo aplinka jausmą, prisidedant prie geresnės darbuotojų savijautos ir geresnių darbo rezultatų“, – sako bendruomenės gerovės vadovė S. Juraitė.