Per ateinantį dešimtmetį naujai ekipuotei įsigyti planuojama skirti iki iki 1,2 mlrd. eurų, sako gynybos ministras.
Taip jis kalbėjo penktadienį pristatydamas pagal modernaus kario programą numatytus įsigijimus.
„2025–2027 metais įvairiai ekipuotei, aprangai ir ginkluotei suplanuota beveik 30 mln. eurų, – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione žurnalistams sakė Laurynas Kasčiūnas. – Per artimiausius dešimt metų – iki 1,2 mlrd. eurų. Nuolat siekiam peržiūrėti, stiprinti, didinti ir greitinti modernaus kario programos įgyvendinimą.“
Praėjusią savaitę Vyriausybė skyrė papildomus 130 mln. eurų gynybai, 20 mln. jų nukreipta aprūpinant karius individualia ginkluote pagal modernaus kario programą.
Anot ministro, papildomos lėšos bus skiriamos įsigyti lengvuosius kulkosvaidžius FN MINIMI 7.62 MK3, naktinio matymo prietaisus, lazerinius taikiklius, kitą įrangą.
Vienas su tuo susijęs pirkimas jau įvyko liepą. Lietuvos kariuomenė už maždaug 22 mln. eurų bus aprūpinta artimos kovos lazeriniais taikikliais BROLIS LP5X. Pirmieji jų bus pristatyti dar šiemet, likę – iki 2026-ųjų.
Planuojama, kad 2025 metais pilnai aprūpinti šiais taikikliais bus 30 tūkst. karių, iki 2027 metų šis skaičius išaugs iki 70 tūkst., o 2030 metais sieks 77 tūkstančius.
„Nebūtinai kiekvienas karys turės iš karto, yra metodikos. Vėliau, tikslas yra, kad kiekvienas karys, jaunasis karys, šauktinis turės po taikiklį ant savo ginklo“, – kalbėjo kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.
Jo teigimu, modernaus kario programą sudaro trys dalys – ginkluotė, ekipuotė ir apranga.
„Per metus mes tobulėjame ir galime skirti pakankamai daug dėmesio kario aprūpinimui, kad jis galėtų gerai atlikti savo užduotį, jeigu to reikės“, – sakė jis.
Aprūpins ir rezervo karius
Anot vado, naujoji ekipuotė bus naudojama ir kariuomenės pratybose.
„Šnekėjom, juokavome gal šiek tiek apie egzoskeletą, kuris padėtų kariui nešti didesnį svorį, daugiau amunicijos, šaudmenų. Mes šnekame apie pagalbą su antžeminiais dronais, kurie galėtų pristatyti kariui šaudmenis arba evakuoti sužeistą karį“, – paklaustas kokia ekipuotė ar priemonės kariuomenei būtų naudingos sakė R. Vaikšnoras.
„Galima dar pagalvoti ir apie elektronines priemones. Galimybes stebėti kario būklę įvairiais sensoriais sužeidimo atvejų, galbūt net nuotoliniu būdu suteikti rekomendaciją, kaip daryti triažą, kaip tvarkytis su žaizdomis“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūnas pažymėjo, kad vieno kario aprūpinimas visais šiais elementais svyruoja nuo 19,4 ir 37,2 tūkst. eurų, priklausomai nuo ginklo.
Dalis įsigyjamų priemonių, anot ministro, skirtos rezervo kariams aprūpinti ir atsargoms kaupti.
„Kai reguliari kariuomenė bus aprūpinta atitinkamai, tada kai kurie dalykai pradeda važiuoti į aktyvųjį rezervą, tada jau pradedame judėti link parengtojo rezervo. Kalbame apie keliasdešimt tūkstančių modernaus kario komplektų ir artėsime link to, jog komendantūrose esantys koviniai asmenys jau galėtų turėti tam tikrus ekipuotės elementus“, – kalbėjo jis.
