Kauno gyventojas pranešė policijai praradęs daugiau nei 97 tūkst. eurų. Pinigus išviliojo telefoniniai sukčiai.
Policijos departamento duomenimis, rugpjūčio 19 d. apie 15.02 val. į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1961 metais gimęs vyras, kuris pranešė, kad laikotarpyje nuo rugpjūčio 8 d. iki rugpjūčio 15 d. Kaune, Šiaurės prospekte, būnant namuose, telefonu paskambino nepažįstami asmenys, kurie apgaulės būdu iš jo išviliojo 97 100 eurų.
Teisėsauga prasėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 182 str. 1 d. – Sukčiavimas.
Remiantis baudžiamuoju kodeksu, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Telefoninis sukčiavimas
Pareigūnai dalijasi informacija, kaip atpažinti telefoninį sukčiavimą. Netikėtu skambučiu sukčiai gvildena jautriausius klausimus: rūpestį dėl artimųjų ar finansinės gerovės troškimą. Jie manipuliuoja ir verčia Jus, apimtus streso, skubėti priimti atsakingus sprendimus.
Kaip sukčiai veikia?
– Sukčiai dažnai prisistato kaip asmenys, atstovaujantys autoritetingoms institucijoms ar organizacijoms (bankams, policijai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ir kita), ir nurodo, kad tiria menamą nusikaltimą bei prašo asmens ar prisijungimo prie finansų įstaigos duomenų, kurie menamo tyrimo metu neva padės nustatyti tiesą.
– Sukčiai užduoda daug klausimų, gudriai paprašo atskleisti itin privačią informaciją ir tuoj pat panaudoja ją prieš Jus, pavyzdžiui, prašo patikslinti artimojo vardą, nurodyti banką, kurio paslaugomis naudojatės, ir tada „sujungia“ būtent su Jūsų nurodyto banko atstovu ar pakartoja Jūsų anksčiau pasakytą artimojo vardą ir pavardę, nurodydami jo „padarytą žalą“.
– Potencialioms aukoms paskambinę telefoniniai sukčiai dažniausiai prisistato kaip jų artimieji ar draugai, tariamai patekę į nelaimingus įvykius ir prašantys skubios pagalbos.
– Naudodamiesi netikėtumu ir Jūsų susijaudinimu, sukčiai praneša apie neva įvykusį eismo įvykį ar nelaimę, susijusią su Jūsų artimaisiais, ir prašo skubiai pervesti jiems reikiamų pinigų sumą į nurodytą sąskaitą ar atiduoti žmogui, kuris atvyks jų pasiimti. Jeigu taip atsitiktų, neskubėkite vykdyti skambinusiojo prašymų – patys paskambinkite artimajam ar giminaičiui ir įsitikinkite, ar jam tikrai reikia Jūsų pagalbos.
Kaip elgtis?
– Sulaukę netikėto sukčių skambučio, nutraukite pokalbį!
– Sulaukę pakartotinio skambučio, nekelkite ragelio. Jeigu pakėlėte ragelį ir supratote, kad skambina tie patys žmonės, vėl padėkite ragelį.
– Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų – nedelsdami praneškite policijai telefonu 112. Kodėl? Pranešę policijai padėsite efektyviau ir greičiau išaiškinti sukčius – visi gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius.
Įsidėmėkite!
– Kuo ilgiau kalbate su sukčiumi, tuo didesnį nerimą jaučiate ir tampa vis sunkiau atpažinti apgavystę.
– Nepriimkite žaibiškų sprendimų, nemokėkite grynųjų ir neperveskite į nurodytas banko sąskaitas pinigų nežinia kam.
– Teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai neturi teisės ir niekuomet telefonu neprašo pateikti (padiktuoti) asmens duomenų, banko kortelių, generatorių, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų, slaptažodžių ir kita.
– Jokiu būdu neperduokite pinigų per tarpininkus.
– Teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai netarpininkauja tarp nukentėjusiojo ir pažeidėjo sprendžiant piniginius klausimus.
