„Federacija nėra UAB’as, nėra taip, kad kažkam užtrenksiu duris, kažkam atidarysiu. Tą patį (Robertą) Javtoką keliskart kviečiau jungtis. Kas nori pozityviai keisti Lietuvos krepšinį, tiems durys atviros“, – teigė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, viešėjęs laidoje „Krepšinio zona“.
LKF prezidento posto siekiantis M. Balčiūnas pasidalino mintimis apie savo konkurentą R. Javtoką, taip pat sulaukė klausimų apie federacijos veiklą ir rinkimų sistemą, kuriuose naują prezidentą rugsėjo 17 d. rinks apie 150 LKF narių.
– „BasketNews“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ publikavo straipsnį apie LKF prezidento rinkimų sistemą. Teigiama, kad rinkimuose dalyvauja ir tie nariai, kurie nevykdo jokios aktyvios veiklos, nors federacijos įstatuose parašyta, kad jie privalo užsiimti krepšinio plėtra. Pateikiama daugybė pavyzdžių, gal vis dėl to nėra tobula ta rinkimų sistema?, – M. Balčiūno paklausė laidos vedėjas Vaidas Čeponis.
– Neskaitau šitų užsakomųjų arba mokamo turinio žurnalistikos straipsnių. Apskritai labai daug triukšmo, nereikalingo, galėčiau pasakyti, ir labai tendencingo. Negaliu komentuoti kiekvieno tokio dalyko.
Federacijos sistema reglamentuota įstatais, LKF veikia pagal asociacijų įstatymą.
Kažkam gal nepatinka, kažkam patinka, bet mes privalome laikytis įstatymo, jei norime veikti viešajame gyvenime.
Toks yra LKF ūkis, jis reglamentuotas įvairiais, teisiniais aktais. Gal kažkam vienas narys patinka, kažkam ne, bet visi LKF nariai atitinka sąlygas, turi įstatuose numatytas veiklas krepšinio srityje. […] Narių skaičius paaugo, dabar siekia apie 130-140, jų gretos nuolat svyruoja.
– Bet dabar paaugo, apie 160 narių.
– Dabar apie 155 asociacijos narių. Nuostabu, kad LKF gretos auga. Tai rodo krepšinio augimą. Tik priminsiu, kad apie 2016-2021 m. narystės mokestis siekė apie 2000 eurų. Pradedančiam klubui, norinčiam dalyvauti kokioje nors moksleivių krepšinio lygoje, staiga turi susimokėti tokią sumą. Nežinau argumentacijos, dėl to nenoriu komentuoti.
Mes nario mokestį sumažinome iki 500 €. Tai logiška suma, pakankama, kad jurudinis vienetas neturėtų užkulisinių minčių, jog ateitų tik dėl formalios veiklos. Tokių narių per paskutinius metus tikrai nėra nė vieno, jog ateitų tuščias klubas. Tą galiu labai atsakingai pasakyti.
Tarp 150 narių yra įvairių narių, išgyvenančių įvairius laikotarpius. Tai natūralu bet kokiai organizacijai, gal koks prezidentas traukiasi, kažkam reikia atsinaujinti. Iš to nedarau problemos.
– LKF komunikacijos vadovas Mindaugas Gobikas teigia, kad federacija neatlieka narių patikros, netikrina, kiek aktyviai veikia klubai. Pavyzdžiui, sostinės klubas „Feniksas“ tapo asociacijos nariu, jo vadovė teigė, kad gal dalyvaus moksleivių lygos C divizione pirmenybėse.
– Federacijos įstatuose parašyta, kad norintis dalyvauti bet kokioje lygoje turi tapti federacijos nariu. Yra Alytaus pavyzdys, kuomet NKL dalyvausiantis klubas savo veiklą pradės vykdyti nuo rugsėjo.
Ne aš sugalvojau, ne aš dabar turėčiau keisti sistemą. Tokia asociacijų valdymo schema ir tai normali praktika. Iš to nedarau jokios problemos.
– Gal ateityje LKF turėtų atlikti narių patikrą, reviziją, ar jie tikrai aktyvūs ir vykdo su krepšiniu susijusias veiklas?
– Ne visai tiksli informacija. Antradienį bus pašalinti gal 7 nariai. Vienas veiklos aktyvumo indikatorių – veiklos nemokėjimas, nedalyvavimas konferencijoje. Yra tų saugiklių. Nereikia dirbtinai daryti problemos, reikia tik džiaugtis, kad federacijos ūkis auga. Kiekvienas narys įneša savo indėlį ir yra vertingas.
Taip yra valdoma FIBA. Kažkam nepatinka, kad Armėnija ar Moldova turi tokį patį balsą kaip Ispanija ar Prancūzija. Čia yra asociacija. NBA kitoks valdymo modelis, ten gali pusę milijardo susimokėti ir ateiti pagal kitas taisykles.
Toks 100 metų gyvuojantis FIBA modelis ir ji nustato, kokios teisinės formos turi būti jos nariai. Mes turime laikytis reikalavimų.
– Publikacijoje teigiama, kad rinkimuose – galimas interesų konfliktas. Pavyzdžiui, komunikacijos vadovas M. Gobikas, su kuriuo esate vienoje komandoje, balsuos rinkimuose, nes yra Lino Kleizos paramos fondo direktorius. Ar tai normali situacija?
– Lygiai ta pati situacija su mūsų kolegomis. Būtų gerai taikyti vienodus standartus. Tupčiauskas yra ir gerbiamo Jono Kazlausko ir gerbiamo Roberto Javtoko administruojamos mokyklos direktorius, tai ką, jis turi nusišalinti nuo rinkimų?
Dirbtinis sliekų ieškojimas ant asfalto. Geriau kreipti dėmesį į problematiką, sprendimų paieškas, krepšinio reikalus.
– Kuo esate pranašesnis už R. Javtoką?
– Kritiškai, šaltai vertinu visus procesus. Žinoma, turiu patirtį. Trys kadencijos generalinio sekretoriaus pozicijoje, pakankamas laikas suvokti, kas vyksta (Lietuvos krepšinyje).
Toliau, man atrodo, skaičiai kalba už mane.
Pavyzdžiui, tuo valdymo laikotarpiu, kai federacijoje buvo tikrai dideli vardai, biudžetas buvo trys milijonai, o dabar 5 milijonai (eurų), tai kas geriau krepšinio bendruomenei?
Legendos vardas su mažesniu biudžetu ar dirbantis žmogus su 5 milijonais? Tie 5 milijonai – krepšinio vystymui, teisėjų apmokėjimams ir panašiai.
Daug kalbų, bet niekas nepaklausia paprasto trenerio ar klubo vadovo, kuris dirba periferijoje. Žinote, visi kalbantys skirtingame mastelyje gyvena. Kažkas apie kosminius laivus šneka, o čia reikia mokyti arklį kinkyti.
Mes jau labai skirtingomis materijomis kalbame. Aš matau, kaip gyvena periferija, ko jai trūksta, sprendžiame tas problemas visoje Lietuvoje. Labai neskaniai skamba, kad kažkur 10 kamuolių (dovanoju). Jei reikia, ir 10, ir 20 kamuolių rasime.
Iš principo, žinote, nėra žodžio „ne“ federacijoje. Iš tikrųjų tam pačiam Javtokui nemažai padėta, paklauskite jo. Išrūpintas ir diplomas…
– Diplomas?
– Padėjome tikrai mokslus baigti.
– Kuria prasme?
– Anglijoje, Vusterio universitete dėstau. Tarp kitko Javtokas ten baigė mokslus.
– Nuolaidų kažkokių gavo?
– Javtokas? Jam, aišku, padėjome neformalias kompetencijas užskaityti, visa kita. Tikrai stengėmės. Su Robertu – puikūs santykiai. Mes rasime bendrų taškų.
– Bet R. Javtokas kritikuoja federaciją, sako, pribrendo laikas permainoms, visiška stagnacija.
– Kai nežinai, ką kalbėti, tada sakai stagnacija ir skaidrumo trūkumas. Du tušti lozungai.
Kai pažiūri į veiklų turinį, vaizdas visai kitas. Kiekvienas pasirenka kažkokią strategiją, ir jūs manęs klausinėjate tokių dalykų, kurie nėra aktualūs krepšinio bendruomenei, nes tai neegzistuoja, kas yra kalbama viešai, bet, matyt, reikia paklausti.
Aš nepykstu nė ant vieno, jei kažkas kažką parėmė, yra gražu pilietiškumas. jei tik yra noras padėti krepšiniui, visi turės galimybę. Dėl tos kritikos, aš labai gerai reaguoju, ypač jei ji konstruktyvi.
Visas pokalbis – laidoje „Krepšinio zona“.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
