Penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė jau startavo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Lietuvė fechtavimo etape pasiekė 16 pergalių ir patyrė 19 pralaimėjimų bei į pusfinalį nusineš 205 taškus.
Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentei tai yra jau trečiosios karjeros olimpinės žaidynės – 2012 metais debiutuodama Londone G. Venčkauskaitė liko dvylikta, o 2021-aisiais Tokijuje penkiakovės rungtį užbaigė septintoje pozicijoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Subrendau ne tik kaip sportininkė, bet ir asmenybė, – kalbėjo G. Venčkauskaitė. – Jaučiu, kad jau esu pasirengusi laimėjimams, nes kol esi nesubrendęs, tai galbūt tie laimėjimai ir neateina. Iki tol vyksta mokymosi procesas – slenki per pralaimėjimus tam, kad išmoktum pamokas ir iš to išsineštum kažkokias žinutes. Dabar suprantu, kad anksčiau patirtos nesėkmės man labai daug davė ir prisidėjo prie vėlesnių pergalių.“
Šis sezonas sportininkei – permainingas, bet sėkmingas.
Gegužės 25 d. vykusiame Pasaulio taurės finale G. Venčkauskaitė aplenkė 35 geriausias pasaulio penkiakovininkes ir laimėjo aukso medalį.
Visgi birželio pradžioje Kinijoje vykęs šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionatas lietuvei nesusiklostė taip, kaip to norėjo ji pati.
To priežastis – sunkiai kontroliuojamas žirgas jojimo rungtyje. Daug jėgų bandymams jį suvaldyti atidavusiai G. Venčkauskaitei tai vėliau atsiliepė bėgimo ir plaukimo rungtyse, todėl galutinėje rikiuotėje LSU studentė liko vienuolikta.
„Visi į olimpines žaidynes važiuoja medalio. Aš – ne išimtis. Žinau, kad tam esu pribrendusi ir sau tikslu keliu prizinę vietą. Laikas parodys, kaip ten iš tikrųjų susiklostys – penkiakovės sporto šakoje yra labai daug išorinių veiksnių, kurie dažnai nulemia mūsų galutinį rezultatą, bet nuo to niekur nepabėgsi“, – apie Paryžiaus olimpinių žaidynių tikslus diskutavo sportininkė.
Kas leidžia lietuvei jaustis tokiai užtikrintai, jei išoriniai veiksniai vis dėlto rezultato smarkiai nepaveiktų?
„Mano fiziniai duomenys per pastarąjį dešimtmetį nesikeičia ir yra stabiliai tokie patys, kas yra labai džiugu. Tai reiškia, kad bėgant metams rezultatai ne tik, kad neblogėja, bet dar, priklausomai nuo įvairių sąlygų, viena ar kita sekunde gerėja. Ypač mane džiugina tai, kad gerėja mano psichologinė būsena ir jos treniruotumas, ko anksčiau tikrai neturėjau“, – akcentavo G. Venčkauskaitė.
Penkiakovininkė šiuo metu studijuoja Lietuvos sporto universiteto Treniravimo sistemų studijų programoje, kuri, anot jos, pagilino žinias, nuolat padedančias jos sportinei karjerai.
„Džiaugiuosi, kad Universitete galiu ir studijuoti, ir tuo pačiu metu rengtis svarbiausiems savo startams, – pabrėžė LSU studentė. – Visa aplinka sukurta taip, kad profesionaliai sportuojančiam studentui būtų kuo įmanoma patogiau – dėstytojai į paskaitų ir atsiskaitymų tvarkaraščius žiūri pakankamai lanksčiai, o kurso draugai yra visuomet pasirengę pagelbėti.“
Savo pasirodymą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse G. Venčkauskaitė tęs rugpjūčio 10 d.
Jei pavyktų patekti į finalą, penkiakovininkė jame varžytųsi paskutinę didžiausio pasaulio sporto renginio dieną – rugpjūčio 11-ąją.
