Lietuvoje nesenai praūžusi stipri audra paliko ne tik padarinius visoje šalyje, tačiau ir oro masės veikla tuo metu buvo gan neįprasta. Virš Lietuvos esantys ciklono vystymosi tempai buvo itin dideli, o vietomis buvo viršytas katastrofinio lietaus intensyvumo kriterijus. Savo įžvalgomis apie audrą pasidalino klimatologas Gintautas Stankūnavičius ir pateikė ilgalaikes orų prognozes paskutiniam kalendorinės vasaros mėnesiui.
Didelių pokyčių oro masių veikloje nesitikėkime.
„Virš šiaurinės ir šiaurės vakarinės Europos dalies vyraus poliarinės kilmės, o virš pietinės – tropinės kilmės oro masės. Jų kontaktinė zona – Vidurio Europa, kur jos dažniausiai keisis. Lietuvoje nakties oro temperatūra bus apie +12 – +17 °C, dienomis – +19 – +24 °C, vietomis dienomis nedidelis lietus.
Dėl mažų slėgio gradientų vėjas bus silpnas, savaitės pradžioje šiaurinių, o pabaigoje – pietinių ir vakarinių krypčių“, – sako G. Stankūnavičius.
Anot klimatologo, savaitės pabaigoje galime sulaukti lietaus, kai kur net su perkūnija.
„Penktadienį–šeštadienį iš vakarų Lietuvą pasieks keli nelabai aktyvūs atmosferos frontai, todėl beveik visoje teritorijoje palis, vietomis su perkūnija.
Šiltesnės oro masės iš pietvakarių Lietuvą galėtų pasiekti kitos savaitės viduryje, tačiau vyraujant silpnai didesnio masto oro pernašai virš Europos šios prognozės gali ir neišsipildyti“, – rašė G. Stankūnavičius.
Prognozuojami orai
Vasarai įsibėgėjant ir skaičiuojant paskutinį kalendorinį mėnesį, orai nesiruošia pablogėti.
„Tiesa, po kelių ilgesnių tropinio oro „užsibuvimo“ laikotarpių orai liepos pabaigoje atvėso iki „lietuviškų“ standartų, o ta riba tarp skirtingų oro masių buvo aktyvus, gilus bei greitai besivystantis ciklonas, atkeliavęs į Baltijos šalis liepos 28 dieną.
Pats ciklonas kaip reiškinys rytiniame Baltijos regiono pakraštyje buvo prognozuojamas jau prieš 3–4 paras iki jo atslinkimo“, – aiškino G. Stankūnavičius.
Anot klimatologo, ciklonas susidarė virš Centring masyvo Prancūzijoje olimpinių žaidynių atidarymo dieną ir savo gausiu lietumi gerokai sugadino atidarymo ceremoniją.
„Vėliau kaip negili žemo slėgio sritis nuslinko virš Vidurio Europos šiaurinės dalies ir pakeliui gerai „palaistė“. Liepos 28 dienos popietę jis pasiekė Lietuvos teritoriją ir ėmė sparčiai stiprėti (gilėti), o besivystančio ciklono užnugaryje pradėjo formuotis didelių slėgio gradientų zona su stipriais gūsingais vėjais.
Kad ciklono vystymosi tempai virš Lietuvos teritorijos buvo itin dideli rodo slėgio jūros lygyje ciklono centre kaita – jis per pusdienį sumažėjo nuo 1012 hPa iki 999 hPa, o dar per kitas 6 valandas – iki 992 hPa“, – feisbuko įraše rašė G. Stankūnavičius.
Išlaikydamas žemą slėgį ciklonas nukeliavo per visą Rytų Europos lygumą link Kamos aukštupio.
„Pirmadienio (liepos 29 dienos) naktį ir ryte didžiausi slėgio gradientai fiksuoti Vidurio Lietuvoje ir pietinėje Latvijoje.
Didžiausias kritulių kiekis iki pirmadienio nakties Lietuvoje teko Žemaičių aukštumai ir šiaurės vakarinei šalies daliai, kur vietomis viršytas ne tik stichinio, bet ir katastrofinio lietaus intensyvumo kriterijus.
Pirmadienio dieną lietaus zona pasitraukė į rytinę Lietuvos dalį, tačiau stichinio kritulių kiekio kriterijų nepasiekė. Na, o vėjo greitis gūsiuose, kaip ir tikėtasi, siekė stiprios vėtros arba štormo vertes (28 m/s) vietomis Vidurio ir Rytų Lietuvoje“, – apie orų prognozes rašė G. Stankūnavičius.
Audros padariniai
Klimatologas aiškino, kokie padariniai įvyko dėl neįprastų oro salygų.
„Susidarius tokioms anomalioms orų sąlygoms buvo užlieti pastatai, laukai ir gatvės, susidarė staigūs poplūdžiai mažesniuose upių baseinuose ir labai daug vėjovartų, kurios trukdė transportui ir nutraukė elektros oro linijas. Vėjovartų gausą lėmė ne ypač ekstremalus vėjo greitis, kuris žiemos audrų metu būna ir didesnis, bet vėjo poveikis į šlapias medžių lajas. Be to, vėjo gūsiai buvo labai netolygūs, kas taip pat labai prisideda prie medžių kamienų lūžių“, – anot klimatologo.
Grįžtant prie faktinių orų prie prognozių, G. Stankūnavičius remiasi ECMWF HRes slėgio ir kritulių laukų prognozėmis.
„Matyti, kad likus trims paroms (72 val.) iki įvykio didžiausi besivystančio ciklono slėgio gradientai ir kritulių lauko maksimumas buvo prognozuotas rytinei Latvijos ir pietinei Estijos daliai, o pats ciklono kelias būtų daugiau klasikinis – iš pietvakarių į šiaurės rytus.
Ciklonas, beje, buvo prognozuojamas netgi gilesnis už buvusį, tačiau gali būti, kad ir kiti prognozių šaltiniai (orų prognozių modeliai) prognozavo panašiai ir iš anksto nebuvo planuojama sudaryti jokių perspėjimų apie ekstremalius orus.
Galiausiai, tiksliausios prognozės šio ciklono vystymuisi pasirodė tik likus 18–24 valandoms iki įvykio. Kita vertus, gali būti, kad skaitmeninėje prognozėje gautas kritulių intensyvumas, siekęs 30–40 mm/ 3 val. atmosferos fronto zonoje greičiau atsitiktinumas, nei tikėtinas kiekis, o prognozuojamas 12–17 m/s vidutinis vėjo greitis, kažin ar lems dvigubai didesnį greitį gūsiuose“, – rašė G. Stankūnavičius.
Klimatologo teigimu, ciklono vystymasis virš pietinės Baltijos regiono dalies yra gana retas bei labiau būdingas šaltajam metų laikotarpiui.
Žiemos metu papildomas priežemio ciklono vystymąsi spartinantis veiksnys dažnai būna viršutinėje troposferoje susidarantys tropopauzės įlinkiai (senų gilių ciklonų liekanos aukštesniuose sluoksniuose), kurie atsidūrę virš neaktyvaus priežemio ciklono gali pagreitinti cikloninį sukimąsi per visą troposferos storymę.
Taip pat žiemos metu labai sparčiam ciklonų vystymuisi labai palankios yra stratosferinio oro intruzijos į troposferą – tai tokios labai sauso ir stabilaus oro kišenės nusileidžiančios iš maždaug 10–13 km aukščio iki 4–6 km aukštį.
Šis sausas oras atsidūręs jam „svetimoje“ aplinkoje ima greitai cikloniškai suktis“, – teigia G. Stankūnavičius.
